Lietuvos provincija
Lietuvos provincija (vok. Provinz Litauen), Prūsų Lietuva (Preussische Litauen), Lietuva (Litauen) – Prūsijos kunigaikštystė (1525–1701 m.), Prūsijos karalystės (nuo 1701 m.) dar žinoma kaip Mažoji Lietuva administracinio teritorinio vieneto Lietuvos departamento (1736–1818 m.) pagrindinė dalis.[1]
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Lietuvos provincijos terminas valstybės teisiniuose dokumentuose, valdovų įsakuose ir potvarkiuose vartotas nuo 1618 m. iki XIX a. pradžios. Oficialiai nustotas vartoti, kai Lietuvos provincija įėjo į 1818 m. įkurtą Gumbinės apygardą; mokslinėje literatūroje vartojamas iki šiol. Kartais Lietuvos provincija vadinta Prūsų Lietuva arba tiesiog Lietuva (pvz., XVIII a.–XIX a. periodiniuose leidiniuose, knygose ir žemėlapiuose).
Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Lietuvos provincija apėmė Mažosios Lietuvos branduolį – lietuviškiausias apskritis, kurių plotas – apie 10 000 km²:[2]
- Įsruties apskritis
- Klaipėdos apskritis, 1818 m. prijungta prie Karaliaučiaus apygardos
- Ragainės apskritis
- Tilžės apskritis
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Lietuvos provincija. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986.
- ↑ Algirdas Matulevičius. Lietuvos provincija. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 314 psl.