Neidenburgo apskritis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Neidenburgo apskritis
Landkreis Neidenburg

1818 – 1945
Rytų Prūsijos provincija po 1905 m.
Administracinis centras Neidenburgas
1818-1905 Karaliaučiaus apygarda
1905-1945 Alnaštyno apygarda
Gyventojų 20 539 (1818), 39 486 (1939), 64 560 (1940)
Plotas 1 638 km² (1818)

Neidenburgo apskritis (vok. Landkreis Neidenburg) – 18181871 m. Prūsijos karalystės Rytų Prūsijos provincijos, 1871–1918 m. Vokietijos imperijos, 1918–1933 m. Veimaro respublikos, 1933–1945 m. Trečiojo reicho Karaliaučiaus apygardos, nuo 1905 m. Alnaštyno apygardos administracinis teritorinis vienetas. Sudaryta po Vienos kongreso per 18151818 m. vykdytą reformą. Centras – Neidenburgas.

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Rytų Prūsijos provincija iki 1905 m.: vakarinė dalis – Karaliaučiaus apygarda, rytinė dalis – Gumbinės apygarda

Neidenburgo apskritis apėmė pietinę Rytų Prūsijos provincijos dalį, ribojosi su Osterodės, Alnaštyno ir Ortelsburgo apskritimis.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Prūsijos kunigaikštystės Neidenburgo apskritis (vok. Der Neidenburgische Kreis) įsteigta 1752 m. reorganizuojant krašto valdymą. Neidenburge įkurta Landrato įstaiga. 1908 m. apskrityje buvo 215 gyvenviečių, iš jų su daugiau kaip 1000 gyventojų:

1905 m. Neidenburgo apskritis priskirta naujai suformuotai Alnaštyno apygardai. 1920 m. sausio 10 d. pagal Versalio sutartimi 501 km² apskrities teritorija su Coldau miestu ir 24 767 gyventojais priskirta Lenkijai, joje sudaryta Soldau apskritis. Likusioje dalyje 1938 m. liepos 16 d. prūsiški ir lenkiški 38 gyvenviečių pavadinimai buvo suvokietinti, pav. Bartoškai tapo Bartzdorfu, Dembovičiai – Eichenau, Sadekas – Gartenau. 1939 m. Vokietijai užėmus Lenkiją Soldau apskritis panaikinta.

1945 m. apskritis atiteko Lenkijai, jos teritorijoje buvo suformuoti Nidzicos ir Dzialdovo pavietai, faktiškai su 1920 m. ribomis. Nuo 1999 m. apskrities teritorija įeina į Varmės–Mozūrų vaivadiją.

Gyventojai [1][redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Demografinė raida tarp 1818 m. ir 1940 m.
1818 m. 1890 m. 1900 m. 1910 m. 1925 m. 1933 m. 1939 m. 1940 m.
20 539 56 058 55 293 59 416 38 599 39 942 39 486 64 560


1890 m. apie 43 000 gyventojų užsirašė lenkais.

Gyventojai pagal tikėjimą

Metai Viso gyventojų Evangelikai Katalikai Judėjai
1890 56058 48357 7057 491
1900 55293 46738 7738
1910 59416 49300 9267
1925 38599 35440 2921 134
1933 39942 36301 3432 123
1939 39486 35744 3221 22

Landratai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 1818: Lackowitz
  • 1839: Alexander von Lavergne-Peguilhen
  • 1869: Karl von Portatius
  • 1878: Friedrich von Hasselbach
  • 1882: Leo Becker
  • 1886: Bernhard Schultz
  • 1906: Gustav Bansi
  • 1914: Werner Freiherr von Mirbach
  • 1929: Philipp Deichmann
  • 1932: Gottfried von Stein
  • 1937: Fritz Adam
  • 1940: Axel Crewell

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]