Senasis tiurkų raštas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Senasis tiurkų raštas
Irk Bitig omen 11.jpg
Tipas: abugida
Naudojamas kalbose: senovės tiurkų kalba
Rašymo kryptis: iš dešinės į kairę
Laikotarpis: VIIIX a.
ISO 15924: orkh
Unicode:
Genealogija
Kilmė: finikiečių
 aramėjų
  Sogdo (?)
   senasis tiurkų raštas
Dukterinės sistemos: senasis vengrų raštas
Bilge Kagano stela Orchone

Senasis tiurkų raštas arba tiurkų runos, Orchono raštas, gioktiurkų raštas – rašto sistema, naudota gioktiurkų ir kitų ankstyvųjų tiurkų chanatų užrašyti senajai tiurkų kalbai. Naudotas VIIIX a.

Raštas dažnai vadinamas Orchono vardu, nes šiame slėnyje Mongolijoje atrasti pirmieji įrašai senuoju tiurkų raštu. Orchono įrašus, išraižytus akmenyje, 1889 m. atrado rusų keliautojas, turkologas Nikolajus Jadrincevas, o 1893 m. juos iššifravo danų kalbininkas Vilhelm Thomsen. Vėliau tiurkiškų įrašų rasta nemažai plačioje srityje – Rytų Turkestane, Mongolijoje, Tianšanyje ir kt.

Svarbiausi tiurkų rašto paminklai yra Orchono slėnyje (54, tame tarpe 735 m. pastatyta stela gioktiurkų princui Kiul Tiginui ir jo broliui, imperatoriui Bilge Kaganui), Jenisiejaus baseine (106), Talaso regione (15), Altajuje (78). Taip pat daug smulkių įrašų randama ant archeologinių radinių. Svarbiausias rankraštis, užrašytas senuoju tiurkų raštu yra lemties ženklų knyga Irk Bitig (IX a.).

Kilmė[taisyti | redaguoti kodą]

Senojo tiurkų rašto kilmė nežinoma. Iš išvaizdos ženklai primena gotų, graikų, etruskų, finikiečių ženklus. Populiariausia teorija senąjį tiurkų raštą kildina iš aramėjų rašto, į Vidurinę Aziją patekusio per Pehlevi ir Sogdo raštus (naudoti Irane) arba per Kharošthi raštą (Pietų Azijoje). Kita teorija šį raštą kildina iš kinų rašto ir tamgų (tiurkų–mongolų naudotų simbolių). Gali būti, kad tiurkų raštas susidarė savarankiškai. Kinų šaltiniuose minima, kad Šiongnu žmonės tarpusavyje bendravo raižytomis lentelėmis.

Ženklai[taisyti | redaguoti kodą]

Senasis tiurkų raštas rašytas iš dešinės į kairę. Sudarytas abugidos principu – balsiai žodžio viduryje dažniausiai praleidžiami. Kadangi tiurkų kalboms būdinga balsių harmonija, o balsiai dažniausiai nežymimi, jų kietumą ir minkštumą parodo skirtingi priebalsiai. Perrašoje kietą eilę žymintys priebalsiai žymimi ¹, o minkštąją – ². Priklausomai nuo vietos ir laikotarpio ženklai gan ryškiai skiriasi.

Balsiai[taisyti | redaguoti kodą]

Orchono Jenisiejaus perraša
Old Turkic letter A.svg 𐰀 𐰁 𐰂 a, ä
Old Turkic letter I.svg 𐰃 𐰄 𐰅 y, i (e)
Old Turkic letter O.svg 𐰆 o, u
Old Turkic letter U.svg 𐰇 𐰈 ö, ü

Priebalsiai[taisyti | redaguoti kodą]

harmoniai rinkiniai
rodo galinį (kietąjį) balsį rodo priekinį (minkštąjį) balsį
Orchono Jenisiejaus perraša
Old Turkic letter B1.svg 𐰉 𐰊 Old Turkic letter B2.svg 𐰋 𐰌
Old Turkic letter D1.svg 𐰑 𐰒 Old Turkic letter D2.svg 𐰓
Old Turkic letter G1.svg 𐰍 𐰎 γ (g¹) Old Turkic letter G2.svg 𐰏 𐰐 g (g²)
Old Turkic letter Q.svg 𐰴 𐰵 q (k¹) Old Turkic letter K.svg 𐰚 𐰛 k (k²)
Old Turkic letter OQ.svg 𐰸 𐰹 oq, uq, qo, qu Old Turkic letter UK.svg 𐰜 𐰝 ök, ük, kö, kü,
Old Turkic letter T1.svg 𐱃 𐱄 Old Turkic letter T2.svg 𐱅 𐱆
Old Turkic letter L1.svg 𐰞 𐰟 ł (l¹) Old Turkic letter L2.svg 𐰠 l (l²)
Old Turkic letter N1.svg 𐰣 Old Turkic letter N2.svg 𐰤 𐰥
Old Turkic letter R1.svg 𐰺 𐰻 Old Turkic letter R2.svg 𐰼
Old Turkic letter S1.svg 𐰽 Old Turkic letter S2.svg 𐰾
Old Turkic letter Y1.svg 𐰖 𐰗 Old Turkic letter Y2.svg 𐰘 𐰙
kiti priebalsiai
Orchono Jenisiejaus perraša
Old Turkic letter IQ.svg 𐰶 𐰷 yq, qy
Old Turkic letter CH.svg 𐰲 𐰳 č
Old Turkic letter ICH.svg 𐰱 ič, či
Old Turkic letter P.svg 𐰯 p
Old Turkic letter M.svg 𐰢 m
Old Turkic letter NG.svg 𐰭 𐰮 𐰬 ṅ (ng, ŋ)
Old Turkic letter SH.svg 𐱁 𐱂 š
Old Turkic letter Z.svg 𐰔 𐰕 z
Old Turkic letter NCH.svg 𐰨 𐰩
Old Turkic letter NY.svg 𐰪 𐰫 ń, nj
Old Turkic letter NT.svg 𐰦 𐰧 nd
Old Turkic letter LT.svg 𐰡 ld
𐱇 ot, ut
𐱈 baš

Kartais naudojamas dvitaškio ženklas Old Turkic letter SEP.svg žodžiams atskirti.

Žodis 𐱅𐰭𐰼𐰃 bus transkribuojamas kaip t²ṅr²i (Tengri), žodis 𐰴𐰺𐰀 – kaip k¹r¹a (kara – „juodas“).

Bibliografija[taisyti | redaguoti kodą]

  • Diringer, David. The Alphabet: a Key to the History of Mankind, New York: Philosophical Library, 1948, pp. 313–315
  • Erdal, Marcel. 2004. A grammar of Old Turkic. Leiden & Boston: Brill.
  • Faulmann, Carl. 1990 (1880). Das Buch der Schrift. Frankfurt am Main: Eichborn. ISBN 3-8218-1720-8
  • Février, James G. Histoire de l’écriture, Paris: Payot, 1948, pp. 311–317
  • Ishjatms, N. „Nomads In Eastern Central Asia“, in the „History of civilizations of Central Asia“, Volume 2, UNESCO Publishing, 1996, ISBN 92-3-102846-4
  • Jensen, Hans (1970). Sign Symbol and Script. London: George Allen and Unwin Ltd. Knygos ISBN Lietuvoje yra „ISBN 0-04-400021-9“...
  • Kara, György. 1996. “Aramaic scripts for Altaic languages”, in Peter T. Daniels and William Bright, eds. The world’s writing systems. New York; Oxford: Oxford University Press. ISBN 0-19-507993-0
  • Kyzlasov, I.L. „Runic Scripts of Eurasian Steppes“, Moscow, Eastern Literature, 1994, ISBN 5-02-017741-5
  • Malov, S.E. 1951, Pamjatniki Drevnitjurkskoj Pisʹmennosti (Памятники Древнитюркской Письменности), Moskva & Leningrad.
  • Muxamadiev, Azgar. (1995). Turanian Writing (Туранская Письменность). In Zakiev, M. Z.(Ed.), Problemy lingvoėtnoistorii tatarskogo naroda (Проблемы лингвоэтноистории татарского народа). Kazan: Akademija Nauk Tatarstana.
  • Róna-Tas, A. 1991. An introduction to Turkology. Szeged.
  • Scharlipp, Wolfgang Ekkehard. 2000. Eski Türk run yazıtlarına giris ̧: ders kitabı = An introduction to the Old Turkish Runic inscriptions: A textbook in English and Turkish. Engelschoff: Auf dem Ruffel. ISBN 3-933847-00-X
  • Tekin, Talat. A Grammar of Orkhon Turkic. Indiana University Uralic and Altaic Series, vol. 69 (Bloomington/The Hague: Mouton, 1968)
  • Thomsen, Vilhelm. Inscriptions de l’Orkhon déchiffrées, Suomalais-ugrilainen seura, Helsinki Toimituksia, no. 5 Helsingfors: La société de literature Finnoise [1]
  • Vasilʹiev, D.D. Korpus tjurkskix runičeskix pamjatnikov Bassina Eniseja [Corpus of the Turkic Runic Monuments of the Yenisei Basin], Leningrad: USSR Academy of Science, 1983
  • von Gabain, A. 1941. Alttürkische Grammatik mit Bibliographie, Lesestücken und Wörterverzeichnis, auch Neutürkisch. Mit vier Schrifttafeln und sieben Schriftproben. (Porta Linguarum Orientalium; 23) Leipzig: Otto Harrassowitz.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]