Mansių kalba
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Mansių kalba маньси/моаньсь |
|
|---|---|
| Kalbama: | Rusija (Chantų Mansija) |
| Kalbančiųjų skaičius: | 2746 (2002 m.)[1] |
| Vieta pagal kalbančiųjų skaičių: | į šimtuką nepatenka |
| Kilmė: | |
| Rašto sistemos: | Mansių kirilica (XIX a.-1930, 1937-) Lotynų (1930-37) |
|
|
|
| Oficiali kalba: |  Chantų Mansija |
|
|
|
| ISO 639-1: | |
| ISO 639-2: | |
| ISO 639-3: | mns |
Mansių kalba arba vogulų kalba – finougrų kalbų grupės kalba, vartojama Vakarų Sibire gyvenančių mansių. Rusijoje yra ~2700 žmonių, kalbančių šia kalba (daugiausia Chantų Mansijoje ir Sverdlovsko srityje). Kalba sparčiai nyksta, tik 37 % mansių ją laiko gimtąja.
Mansių kalba turi 4 tarmes – šiaurės, rytų, pietų (išnykusi) ir vakarų (išnykusi). Rašytinė kalba pagrįsta Sosvos dialektu (šiaurės). Pirmieji rašytiniai šaltiniai mansių kalba atsirado 1868 m. Nuo 1937 m. naudoja kirilicos raidyną.
Turinys |
Gramatika [taisyti]
Mansių kalba kalba yra agliutinacinė. Nėra gramatinių giminių, artikelių. Yra vienaskaita/daugiskaita, 6 linksniai. Veiksmažodžiai turi 3 asmenis, 2 laikus (esamąjį ir būtąjį), 4 nuosakas.
Mansių kalba yra artima vengrų kalbai, tą parodo sakinio pavyzdys:
- Lietuviškai – Trys moterys su tinklu vandenyje gaudo 20 žuvų.
- Vengriškai – Három nő a vízből hálóval húsz halat fog.
- Mansiškai – Hurem né vituel huligel husz hul pugi.
Abėcėlė [taisyti]
| А а | Ā ā | Б б | В в | Г г | Д д | Е е | Ē ē | |
| Ё ё | Ж ж | З з | И и | Ӣ ӣ | Й й | К к | Л л | |
| М м | Н н | Ӈ ӈ | О о | Ō ō | П п | Р р | С с | |
| Т т | У у | Ӯ ӯ | Ф ф | Х х | Χ χ | Ц ц | Ч ч | Ш ш |
| Щ щ | Ъ ъ | Ы ы | Ь ь | Э э | Э̄ э̄ | Ю ю | Ю̄ ю̄ | |
| Я я | Я̄ я̄ |
Nuorodos [taisyti]
- mns Etnologijos kalbos kodo „mns“ informacija (angl. Ethnologue information on language by code „mns“)
Išnašos [taisyti]
|
|||||||||||||||||||||||
