Mansių kalba

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Mansių kalba
маньси/моаньсь
Kalbama: Rusija (Chantų Mansija)
Kalbančiųjų skaičius: 2746 (2002 m.)[1]
Vieta pagal kalbančiųjų skaičių: į šimtuką nepatenka
Kalbos išnykimas:
Kilmė:

Uralo
 finougrų
  ugrų
   Obės ugrų
    mansių

Rašto sistemos: Mansių kirilica (XIX a.-1930, 1937-)
Lotynų (1930-37)
Oficialus statusas
Oficiali kalba: Flag of Yugra.svg Chantų Mansija
Prižiūrinčios institucijos:
Kalbos kodai
ISO 639-1:
ISO 639-2:
ISO 639-3: mns

Mansių kalba arba vogulų kalba – finougrų kalbų grupės kalba, vartojama Vakarų Sibire gyvenančių mansių. Rusijoje yra ~2700 žmonių, kalbančių šia kalba (daugiausia Chantų Mansijoje ir Sverdlovsko srityje). Kalba sparčiai nyksta, tik 37 % mansių ją laiko gimtąja.

Mansių kalba turi 4 tarmes – šiaurės, rytų, pietų (išnykusi) ir vakarų (išnykusi). Rašytinė kalba pagrįsta Sosvos dialektu (šiaurės). Pirmieji rašytiniai šaltiniai mansių kalba atsirado 1868 m. Nuo 1937 m. naudoja kirilicos raidyną.

Gramatika[taisyti | redaguoti kodą]

Mansių kalba kalba yra agliutinacinė. Nėra gramatinių giminių, artikelių. Yra vienaskaita/daugiskaita, 6 linksniai. Veiksmažodžiai turi 3 asmenis, 2 laikus (esamąjį ir būtąjį), 4 nuosakas.

Mansių kalba yra artima vengrų kalbai, tą parodo sakinio pavyzdys:

  • Lietuviškai – Trys moterys su tinklu vandenyje gaudo 20 žuvų.
  • Vengriškai – Három nő a vízből hálóval húsz halat fog.
  • Mansiškai – Hurem né vituel huligel husz hul pugi.

Abėcėlė[taisyti | redaguoti kodą]

А а Ā ā Б б В в Г г Д д Е е Ē ē
Ё ё Ж ж З з И и Ӣ ӣ Й й К к Л л
М м Н н Ӈ ӈ О о Ō ō П п Р р С с
Т т У у Ӯ ӯ Ф ф Х х Χ χ Ц ц Ч ч Ш ш
Щ щ Ъ ъ Ы ы Ь ь Э э Э̄ э̄ Ю ю Ю̄ ю̄
Я я Я̄ я̄

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Išnašos[taisyti | redaguoti kodą]