Rašto sistema
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Alfabetas nukreipia čia. Apie graikų abėcėlę skaitykite straipsnyje Graikų raštas.
Raštas yra simbolių sistema, naudojama komunikacijai ir žodinei informacijai tam tikra kalba išsaugoti.
Turinys |
[taisyti] Bendrosios rašto sistemų savybės
Rašto sistema yra sutarta standartinė ženklų sistema, kuri užrašoma tam tikroje laikmenoje ir gali būti perskaityta. Šios sutartos ženklų sistemos vadinamos rašto sistemomis. Pažymėtina, kad rašto sistemos apibrėžimas yra gana abstraktus, nes ir tautos, naudojančios tą pačią sistemą, dažnai turi papildomų simbolių tik savai kalbai būdingiems garsams parašyti, be to, kai kurių bendrų simbolių reikšmė gali būti kita.
[taisyti] Sistemos pagal rūšis
Rašto sistemos yra kelių rūšių:
| Rašto tipas | Simbolio reikšmė | Pavyzdžiai | Paaiškinimai |
|---|---|---|---|
| Raidinės (abėcėlinės, fonografinės) | Fonema | Jose kiekvienas simbolis (fonograma) užrašo tam tikrą vieną raidę. Kai kuriais atvejais gali būti papildomų simbolių (diakritinių ženklų, skirtų išreikšti fonogramos kietumą ar minkštumą, ilgį ir kitus parametrus, gali būti ir simbolių, žyminčių kelių garsų samplaiką (pvz., lietuvių kalboje simboliai „c“ ir „č“). | |
| Pusiau skiemeninės (adžabas) | Priebalsė | Jose dažniausiai žymimi tik priebalsiai, o balsius žmogus, mokantis kalbą, turi žinoti, suprasti iš konteksto. Ši rūšis būdinga semitų kalboms, kur balsiai nėra aiškiai išreikšti. Kai kuriais atvejais po priebalsio einantys balsiai gali būti pažymimi kaip diakritiniai simboliai: maži ženklai virš, šalia ar po priebalsių simboliais. | |
| Skiemeninės-fonetinės (abugidos) | Priebalsė+balsė, balsė | Čia vienas ženklas reiškia skiemenį, tačiau visi skiemenys yra sudaromi tik su vienos rūšies balsiu (dažniausiai "a": ka, ma, ra ir t.t.) Kiti balsiai bei dvibalsiai išreiškiami prie silabogramos prirašant specifinius diakritinius ženklus. Šiuo principu sudaroma daug rašto sistemų, kurių beveik visos kilusios iš Indijos. |
Grynosios skiemeninės (silabografinės) – kaip ir aukštesnėje kategorijoje, jose kiekvienas simbolis pažymi tam tikrą skiemenį, tačiau kiekvienam balsio variantui irgi egzistuoja atskiri ženklai. Tokiose sistemose simbolių yra kur kas daugiau nei raidinėse ar pusiau skiemeninėse, be to, jų neįmanoma pritaikyti bet kuriai kalbai užrašyti – simboliais yra užrašomi tik konkrečiai kalbai būdingi skiemenys (kurių dažniausiai tokius raštus naudojančiose kalbose nėra daug). Tokios skiemeninės sistemos yra:
- Japonų Hiragana ir Katakana
- Yi raštas
- Čerokių raštas
Žodinės (ideografinės) – čia vienas ženklas turi ne fonetinę, o idėjinę prasmę, t.y. reiškia sąvoką. Dažniausiai tokias sistemas naudojančių kalbų gramatika yra ypač paprasta – laikų, asmenų, linksnių skaičius geometrine progresija didina reikalingų simbolių skaičių. Simbolių šiose sistemose ir taip yra be galo daug: tiek pat, kiek ir žodžių – taigi daugelis žmonių nežino visų galimų simbolių. Ideografinė sistemos yra:
- Kinų raštas (ir iš jo kilę japonų Kandži, korėjiečių Handžia)
Idėjinės – daugiau utopinė rašto sistema, minima literatūroje ir tikrovėje neegzistuojanti – joje neva kiekvienas simbolis žymėtų ne žodį, o kažkokią elementarią idėją (pavyzdžiui, „aš einu valgyti“), o prie to simbolio kabinant įvairius diakritinius ženklus ir mažesnius simbolius būtų galima įvairiai varijuoti tos idėjos reikšme. Tačiau jau vien kiekvienos, net ir elementarios, idėjos užrašymas kažkokiu simboliu pareikalautų daugiau simbolių, nei įmanoma atsiminti.
Reikšminės (piktografinės) – tokios kažkada greičiausiai buvo visos rašto sistemos. Tai yra sustabarėję ir reikšmę įgiję piešinėliai - dažniausiai kiek abstraktesnės tikrų daiktų versijos. Šios rašto sistemos neįmanoma perskaityti žodis žodin kaip knygos – ji yra skirta daugiau kaip priemonė padėti suprasti ar prisiminti skaitomą istoriją. Pavyzdžiui, ten gali būti pažymėti tik daiktavardžiai su keliais veiksmažodžiais ir panašiai. Dažniausiai tokios sistemos buvo naudojamos dvasinių sluoksnių žmonių, kad jie galėtų liaudžiai pasakoti įvairias istorijas.
Neiššifruotos – ne visos sistemos yra iššifruotos. Neiššifruotos sistemos yra:
[taisyti] Sistemos pagal geneologiją
Rašto sistemos pagal kilmę yra skirstomos į šeimas, kaip ir kalbos. Egzistuoja tik labai nedaug pirminių rašto sistemų, iš kurių išsivystė visos kitos.
- Dantiraščiai - Vakarų Azijoje senovėje naudotos rašto sistemos, tokios, kilusios iš šumerų rašto. Iš pradžių buvo ideografinės, bet vėliau pamažėle tapo fonografinėmis. Šiai šeimai priklausė babiloniečių, asirų, hetitų, Ugarito, persų ir kt. dantiraščiai (paskutinieji visai fonografiniai)
- Egipto hieroglifai - naudotos senovės Egipte, pusiau ideografinės, pusiau fonografinės. Iš jų išsivystė Kušitų raštas.
- Finikietiškoji šeima - pati gausiausia rašto sistema, greičiausiai kilusi iš Sinajaus rašmenų, bet išplėtota finikiečių ir aramėjų. Visos šios šeimos rašto sistemos - fonografinės arba pusiau silabografinės. Šeimai priklauso tiek arabų raštas, tiek lotynų, graikų, etiopų rašto sistemos, tiek daugybė kitų.
- Brahmi šeima - susiformavusi Indijoje ir kilusi iš Brahmi rašto. Visos šeimos rašto sistemos yra abugidos. Brahmi raštas davė pradžią daugybei rašto sistemų, paplitusių visoje Indosferoje (Pietų ir Pietryčių Azijoje): Devanagari, Tibetiečių raštas, Khmerų raštas, Tajų raštas ir t.t.
- Kiniškoji šeima - susiformavusi Rytų Azijoje. Jai priklauso ideografinis Kinų raštas, kurį savo kalboms pritaikė kitos Sinosferos tautos. Taip susiformavo Japonų raštas, Čunom, Yi raštas, Kidanių raštas ir kitos rašto sistemos.
- Izoliuotos rašto sistemos - tos, kurios nėra patyrę kitų raštų įtakos. Tarp jų paminėtini Rongorongo, Indo raštas, Kretos hieroglifai, Naši raštas, Majų hieroglifai.
[taisyti] Rašto sistemų paplitimas
Populiariausia pasaulyje rašto sistema yra lotynų raštas dėl jo universalumo ir ypač paplitusio naudojimo, o populiarumas vis dar didėja: per dvidešimtą amžių prie lotynų rašto perėjo nemažai kalbų (turkų, somalių, vietnamiečių, Vidurinės Azijos kalbos ir kt.). Daugeliui kalbų užrašyti vartojamos dar dvi sistemos: kirilica ir arabų raštas.
Kirilicos platesniam paplitimui turėjo įtakos Tarybų Sąjungos politika, pagal kurią daugelis Tarybų Sąjungos tautų buvo priverstos pereiti prie kirilicos vietoj anksčiau naudotų rašto sistemų (lotyniškos, arabiškos). Po Tarybų Sąjungos žlugimo dalis šių tautų kirilicos atsisakė (moldavai, uzbekai, azeriai, turkmėnai). Arabų rašto paplitimui didelę įtaką turėjo islamo plitimas. Kai kurios arabų raštą naudojusios tautos vėliau perėjo prie lotyniškos abėcėles (turkai, somaliai).
Po kelias kalbas užrašyti yra naudojamos dar trys rašto sistemos: etiopų raštas (amharų ir tigrajų kalboms), kinų raštas (kinų dialektams, iš dalies naudojamas ir japonų bei korėjiečių kalboms) bei devanagari (hindi ir kt.). Visos likusios sistemos naudojamos tik vienai kalbai užrašyti ir visos jos yra Azijoje, išskyrus tris (graikų raštą, gruzinų raštą bei armėnų raštą).
