Evenkų kalba

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Evenkų kalba
Эвэнки, Solon
Kalbama: Rusija, Mongolija, Kinija
Kalbančiųjų skaičius: 29 000
Vieta pagal kalbančiųjų skaičių: nepriklauso kalbamiausių kalbų šimtukui
Kalbos išnykimas:
Kilmė:

Altajaus
 tungusų
  šiaurės tungusų
   evenkų
    evenkų

Rašto sistemos: Lotynų (1931-37)
Evenkų kirilica (1937-)
Oficialus statusas
Oficiali kalba:
Prižiūrinčios institucijos:
Kalbos kodai
ISO 639-1: -
ISO 639-2: -
ISO 639-3: evn

Evenkų kalba (Ewenki, Ewenke, Owenke, Solon) – gausiausia šiaurės tungusų kalbų grupės kalba. Vartojama evenkų, gyvenančių Sibiro platybėse, taip pat Kinijoje, Mongolijoje.

Evenkų kalba smarkiai paveikta kitų regiono kalbų: rusų, jakutų, buriatų, mongolų. Kalba turi daug dialektų, kurie grupuojami į šiaurės, pietų ir rytų grupes.

Kalba laikoma nykstančia.[1]

Klasifikacija[taisyti | redaguoti kodą]

Evenkų kalba priskiriama tungusų kalbų šeimai. Jos panašumas į mandžiūrų kalbą, kuri yra geriausiai aprašyta šeimos kalba, pastebėtas prieš kelis šimtus metų, pirmiausia botaniko P. S. Pallas XVIII a. pabaigoje, vėliau šiuolaikinių lingvistų tyrimų XIX a. viduryje. Tiksli vidinė tungusų kalbų šeimos vidinė struktūra tebėra diskutuotina. Kai kurie mokslininkai išskiria dvi pošeimes: mandžiūrų ir visų kitų tungusų kalbų, įskaitant evenkų kalbą. Ethnologue skirsto tungusų kalbas į šiaurinę ir pietinę pošeimes, evenkų kalbakartu su evenų ir negidalų kalba priskiriamos šiaurinei pošeimei, o pietinė grupė dar dalinama į pietvakarių (tarp jų ir mandžiūrų kalba) bei pietryčių (nanajų kalba ir kitos). Kiti mokslininkai išskiria tris ar daugiau pošeimių.

Platesniame kontekste kai kurie mokslininkai tungusų kalbas priskiria siūlomai Altajaus kalbų šeimai kartu su tiurkų ir mongolų kalbomis, tačiau pats Altajaus kalbų šeimos egzistavimas daugelio lingvistų yra ginčyjamas.

Dialektai[taisyti | redaguoti kodą]

N.Bulatova suskaičiuoja 14 tarmių ir 50 potarmių Rusijoje, tarp Jenisiejaus ir Sachalino. Remiantis fonologija evenkų kalbos dialektai skirstomi į tris pagrindines grupes: šiauriniai, pietiniai ir rytiniai dialektai.[2]

Literatūra[taisyti | redaguoti kodą]

Iki lotynų abėcėlės įvedimo 1931 m. ir o to sekusio jos pakeitimo kirilica 1936-7 m. evenkai savo rašto sistemos neturėjo. Literatūrinė kalba iš pradžių rėmėsi Nepa dialektu iš pietinio pogrupio, bet XX a. šeštajame dešimtmetyje buvo perplanuota remiantis Akmenuotosios Tunguskos dialektu.

Raidynas[taisyti | redaguoti kodą]

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Rusijoje evenkų kalbos abėcėlė sukurta 1931 m. lotynų abėcėlės pagrindu, o 1937 m. pakeista į kirilicą.[3] Kinijoje evenkų kalbai naudojamas mongolų raštas.[4]

Abėcėlė[taisyti | redaguoti kodą]

А а Б б В в Г г Д д Е е Ё ё Ж ж
З з И и Й й К к Л л М м Н н Ӈ ӈ
О о П п Р р С с Т т У у Ф ф Х х
Ц ц Ч ч Ш ш Щ щ Ъ ъ Ы ы Ь ь Э э
Ю ю Я я


Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Whaley, Lindsay J.; Grenoble, Lenore A.; Li, Fengxiang (June 1999), „Revisiting Tungusic Classification from the Bottom up: A Comparison of Evenki and Oroqen“, Language 75 (2): 286–321
  2. Atknine, Victor (1997), „The Evenki Language from the Yenesei to Sakhalin“, in Shōji, Hiroshi; Janhunen, Juha, Northern Minority Languages: Problems of Survival, Senri Ethnological Studies, p. 116
  3. Atknine, Victor (1997), „The Evenki Language from the Yenesei to Sakhalin“, in Shōji, Hiroshi; Janhunen, Juha, Northern Minority Languages: Problems of Survival, Senri Ethnological Studies, pp. 109–121
  4. http://www.indiana.edu/~ceus/u520-evenki-grammar-kara.html