Elamitų dantiraštis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Elamitų dantiraštis
Persian brick fragment from Marlik 2 REM.JPG
Tipas: skiemenynas (su keletu logogramų)
Naudojamas kalbose: elemitų kalba
Rašymo kryptis:
Laikotarpis: 2200-400 m. pr. m. e
ISO 15924:
Unicode:
Genealogija
Kilmė: Šumerų dantiraštis
 Akadų dantiraštis
  Elamitų dantiraštis
Dukterinės sistemos: Persų dantiraštis

Elamitų dantiraštis – rašto sistema, vienas iš dantiraščių, III–I tūkst. pr. m. e. naudotas užrašyti nenustatytos kilmės elamitų kalbai.

Kilmė ir rūšys[taisyti | redaguoti kodą]

Elamitų dantiraštis buvo viena iš trijų žinomų rašto sistemų Elame – pati vėliausia. Ankstyvuoju laikotarpiu ji buvo naudojama lygiagrečiai su elamitų linijiniu raštu, bet vėliau jį galutinai išstūmė.

Dantiraščio paplitimą Elame nulėmė Akado imperijos užkariavimai ir kultūrinė įtaka III tūkst. pr. m. e. Kartu su šia kultūrine įtaka akadų dantiraštis pradėtas naudoti užrašyti elemitų kalbai. Seniausias tokiu būdu užrašytas tekstas yra žinomas iš 2200 m. pr. m. e. – sutartis tarp Akado karaliaus Naramsino ir Elamo valdovo Hita. Šių ankstyviausių įrašų dantiraštis beveik nesiskyrė nuo akadų dantiraščio.

II tūkst. pr. m. e. beveik 900 m. elamitų kalba nebuvo užrašinėjama: tuo metu kaip mokslo ir kultūros kalba buvo naudojama tik akadų ir šumerų kalbos. XIII a. pr. m. e. įvyko elamitų raštijos atgimimas, ir XIII–VI a. pr. m. e. randama daugiausia įrašų jau susiformavusiu elemitų dantiraščiu. Garsiausias yra Behistūno įrašas.

Raštas nunyko po Achemenidų imperijos žlugimo galutinai sunykus elamitų kalbai.

Rašto struktūra[taisyti | redaguoti kodą]

Behistūno įrašo detalė. Vidurinysis įrašas – elamitiškas

Skirtingai nei jo pirmtakas akado dantiraštis, elamitų dantiraštyje buvo atsisakyta didelės dalies ideogramų, todėl raštas iš esmės tapo silabografiniu: t. y. naudoti tik garsiniai skiemeniniai dantiraščio ženklai. Pastoviai šiame rašte buvo naudojama tik maždaug 145 ženklai (akadų dantiraštyje jų buvo apie 700). Kadangi kai kurie jų per istoriją kito, iš viso žinomi 206 elamitų dantiraščio ženklai.

Atrodo, kad elamitų kalbos fonetinė sistema buvo paprastesnė nei akadų. Pvz., čia nebuvo išskiriamos priebalsių poros (k-g, t-d, p-b). Dėl to čia aptinkama 12 priebalsių (/p-b/,/k-g/,/t-d/,/š/,/s/,/z/,/y/,/l/,/m/,/n/,/r/, /h/) ir keturi balsiai (/a/, /e/, /i/, /u/). Taip egzistavo maždaug 60 priebalsio-balsio (CV) ir balsio-priebalsio (VC) skiemenų ir maždaug 40 priebalsio-balsio-priebalsio (CVC) skiemenų. VC skiemenys dažnai buvo naudojami tiesiog kaip priebalsiai, nepreipiant dėmesio į balsį, taip rodant tendenciją link raidinės abėcėlės.

Elamitų silabogramos savo išvaizda didele dalimi atitiko akadų silabogramas, nors egzistavo ir nemaži skirtumai.

Taip pat buvo naudojamos apie 25 ideogramos ir 7 determinatyvai. Transkribuojant elamitų dantiraštį silabogramos rašomos mažosiomis raidėmis, ideogramos – didžiosiomis, o determinantai – pakelti.

Dešifravimas[taisyti | redaguoti kodą]

Elamitų dantiraščio dešifravimas prasidėjo radus trikalbį Behistūno įrašą ir iššifravus persų dantiraštį. Vėliau iššifruotas akadų dantiraštis. Elamitų dantiraščio dešifravimas užtruko, nors paties rašto iššifravimas nebuvo labai sudėtingas dėl panašumų su akadų dantiraščiu. Tai nulėmė pirmiausia nesuprantama kalba. Todėl netgi galint perskaityti kalbą, daug įrašų vis dar lieka nesuprantami.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Commons-logo.svg Vikiteka: Elamitų dantiraštis – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka