Romėniški skaičiai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Romėniški skaičiai
Tipas skaitmenys
Naudojamas kalbose visose
Rašymo kryptis iš kairės į dešinę
Laikotarpis
ISO 15924
Unicode
Genealogija
Kilmė Atikos skaitmenys
 Etruskų skaitmenys
  Romėniški skaitmenys
Dukterinės sistemos nėra

Romėniški skaičiai – skaičių sistema naudota Senovės Romoje, adaptuota iš etruskų. Romėniški skaičiai žymimi raidėmis, vienas skaičius gali būti užrašytas vienos ar daugiau raidžių kombinacija.

Romėniški skaičiai dažniausiai rašomi didžiosiomis raidėmis ir neretai vis dar tebenaudojami datai, jubiliejui, eilės numeriui, knygų skyriui ar panašiems atvejams žymėti.[1]

Penkiasdešimt antras Koliziejaus įėjimas su iškaltu romėnišku numeriu (52, LII) viršuje

Žymėjimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindiniai septyni skaičiai:

  • I arba i – 1,
  • V arba v – 5,
  • X arba x – 10,
  • L arba l – 50,
  • C arba c – 100 (centum – „šimtas“),
  • D arba d – 500,
  • M arba m – 1000 (mille – „tūkstantis“).

Skaičių kombinacijos sudaromos laikantis tam tikrų taisyklių.

  • II arba ii – 2,
  • III arba iii – 3,
  • IV – 4,
  • VI arba vi – 6,
  • VII arba vii – 7,
  • VIII arba viii – 8,
  • IX arba ix – 9.


Romėniškojo skaičiaus reikšmė nustatoma taip: jei didesnis skaitmuo yra prieš mažesnį arba du skaitmenys yra vienodi, tai jie sudedami, o jei mažesnis yra prieš didesnį, tai mažesnis atimamas iš didesnio. Pavyzdžiui,

MCXLIV = 1000 + 100 + 50 – 10 + 5 – 1 = 1144.

Šveicariško laikrodžio ciferblatas, kuriame ketvirta valanda vis dar užrašyta kaip IIII.

Šią taisyklę romėnai įvedė ne iš karto. Pradinė seka, kur visi skaitmenys sudedami, iš pradžių buvo I, II, III, IIII, V, VI, VII, VIII, VIIII, X. Ypač laikrodžių ciferblatuose IV (ketvirta valanda) tradiciškai net ir dabar neretai žymima kaip IIII.

Didesni skaičiai sudaromi braukiant brūkšnį viršuje, kuris reiškia padauginimą iš 1000:

Dar didesni skaičiai sudaromi braukiant dvigubą brūkšnį viršuje arba vieną apačioje, kas reiškia padauginimą iš 1 000 000. Standarto nėra. Pvz., 10 milijonų bus žymima (X).

Nulis šia sistema negali būti užrašytas. Jei prireikdavo, nulis būdavo užrašomas žodžiu (lot. nulla).

Trupmenos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Skirtingai nuo sveikosios dalies (rašomos dešimtaine skaičiavimo sistema), trupmeninei daliai buvo naudojama dvyliktainė. Taip pasirinkta buvo matyt todėl, jog dvyliktainėje sistemoje trumpai gali būti užrašytas tiek trečdalis, tiek ir ketvirtis. Buvo naudojami tokie trupmenų ženklai:

Trečdalio aso moneta, 1/3 arba 4/12, reikšmė užrašyta kaip ••••
Pusės aso moneta, 1/2 arba 6/12, reikšmė užrašyta kaip S.
Reikšmė Romėniškas skaičius
1/12 ·
2/12 = 1/6 ·· arba :
3/12 = 1/4 ··· arba
4/12 = 1/3 ···· arba
5/12 ····· arba
6/12 = 1/2 S
7/12 S·
8/12 = 2/3 S·· arba S:
9/12 = 3/4 S··· arba S
10/12 = 5/6 S···· arba S
11/12 S····· arba S
12/12 = 1 I

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. romėnų skaitmenys(parengė Rimas Norvaiša). Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2024-01-31).