Hiragana

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Hiraganos abėcėlė. Rašmenys ゐ(wi) ir ゑ(we) šiuo metu nebevartojami. Rašybos taisykles rodo mėlyni skaičiai (potepių eiliškumas) bei rodyklės (kryptys). Jomis vadovautis būtina, kitaip rašmenys bus neįskaitomi.
Straipsnyje yra japoniškas tekstas.
Be tinkamo šrifto tikriausiai vietoj kandži arba kanos matysite klaustukus, kvadratėlius ar kitokius ženklus.

Hiragana (japoniškai: 平仮名, kas reiškia plokščioji kana) – viena iš dviejų skiemeninių rašto sistemų japonų rašte. Kartais, drauge su katakana, vadinama tiesiog kana.
Kiekvienas hiraganos ženklas reiškia garsinį skiemenį, sudarytą iš priebalsio ir balsio (kartais priebalsis yra praleidžiamas). Kadangi balsių yra 5, o priebalsinių variantų (įskaitant priebalsio nebuvimą ir pusbalsį y) – 10, tai sudauginus gaunami 50 skiemenų. Dėl to hiragana, kaip ir katakana, dar vadinama 50-ties garsų sistema (godžiūon), ir paprastai vaizduojama lentelėje.
Iš tiesų skiemenų yra mažiau, nes variantų yi ir ye niekuomet ir nebuvo, o wi ir we šiuolaikinėje kalboje nebevartojami.
Garsai hiraganoje išdėstomi tokia tvarka: a, i, u, e, o, ka, ki, ku,… Hiragana baigiasi išskirtiniu ženklu n, kuris yra vienintelis savarankiškai vartojamas priebalsis japonų rašte. Jis dažniausiai naudojamas užrašyti skiemenų galūnėms.

Hiraganos rinkinio pagrindas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

balsės jōon (拗音)
a i u e o (ja) (ju) (jo)
ka ki ku ke ko きゃ kja きゅ kju きょ kjo
sa ši su se so しゃ ša しゅ šu しょ šo
ta či cu te to ちゃ ča ちゅ ču ちょ čo
na ni nu ne no にゃ nja にゅ nju にょ njo
ha hi fu he ho ひゃ hja ひゅ hju ひょ hjo
ma mi mu me mo みゃ mja みゅ mju みょ mjo
ja ju jo
ra ri ru re ro りゃ rja りゅ rju りょ rjo
わ va ゐ (wi) ゑ (we) を o/(wo)
n
ga gi gu ge go ぎゃ gja ぎゅ gju ぎょ gjo
za dži zu ze zo じゃ dža じゅ džu じょ džo
da (dži) (dzu) de do ぢゃ (dža) ぢゅ (džu) ぢょ (džo)
ba bi bu be bo びゃ bja びゅ bju びょ bjo
pa pi pu pe po ぴゃ pja ぴゅ pju ぴょ pjo

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmieji hiraganos ženklai kildinami iš šių hieroglifų
Pirmieji hiraganos ženklai kildinami iš šių hieroglifų

Hiragana Japonijoje sukurta Heian laikotarpiu (apie X a.), kai Japonijoje suklestėjo nacionalinė kultūra ir atsirado būtinybė užrašyti vietinę literatūrą. Pirmasis tokių bandymų buvo Manyoshu poezijos rinkinys, kur kiniški hieroglifai naudoti ne pagal prasmę, o pagal tarimą (vadinamoji manyogana. Ilgainiui pagal tarimą naudojami hieroglifai labai supaprastėjo, kol virto hiragana. Skirtingai nei katakana, hiragana yra kildinama iš labai kaligrafiško žolių stiliaus (草書, japoniškai sōšo), kuris jai ir suteikia grakščias, vingiuotas linijas.
Galutinai susisteminta hiragana buvo apie XI a.

Vartojimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šiuolaikinėje Japonų kalboje hiragana vartojama pirmiausia gramatinėms galūnėms, priesagoms, taip pat japonų kilmės žodžiams, neturintiems savo hieroglifų, užrašyti. Virš sudėtingų hieroglifų dažnai yra pateikiamas hiraganos tarimas (tai vadinama furigana). Hiragana yra taip pat naudojama pradinėse mokyklose, mokantis japonų kalbos.

Skiemenų vediniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

50 skiemenų sistema neapima visų įmanomų garsų japonų kalboje, todėl egzistuoja įvairūs diakritiniai ženklai bei susitarimai, kurie papildo aukščiau pateiktąją lentelę:

  • Ženkliuką nigori (reiškia „dulkelė“, „drumzlė“) prirašius prie atitinkamo skiemens, šis suskardėja. Tokiu būdu t virsta į d, k – į g ir pan. Pvz., garsas て tariamas te, o で – de, garsas し – ši, o じ – dži.
  • Prirašius rutuliuką prie h prasidedančio skiemens, h virsta p. Pvz.: は tariamas ha, ば – ba, o ぱ – pa.
  • Prie balsiu i besibaigiančio skiemens prirašius sumažintą ja, ju arba jo, jie susijungia į vientisą garsą (jōon 拗音). Tokiu būdu みゃ (mi + ja) tariamas ne mija, o mia.
  • Balsis う u prailgina prieš jį einantį -o ar -u besibaigiantį skiemenį. Taigi, とう (to+ u) tariamas . (išskirus retus atvejus, kai う yra gramatinė veiksmažodžio galūnė (arba kito skiemens pradžia)), pavyzdžiui, 問う, fonetiškai とう tariamas tou versus 東京, fonetiškai とうきょう tariamas Tōkjō. Japoniškos kilmės žodžių skiemenyse (skirtingai negu sinojaponiškos kilmės) -o prailgina papildoma お o, pavyzdžiui, 通り, fonetiškai とり (bet ne とうり), tariamas tōri.
  • Sumažintas つ cu sudvigubina (sokuon 促音) po jo einantį priebalsį. Todėl ちょっと tariamas kaip čiotto.


Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]