Afrikos rašto sistemos

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Afrikos rašto sistemos – Afrikos žemyne gyvenusių tautų naudotos ir naudojamos rašto sistemos, skirtos vietinėms kalboms užfiksuoti. Jų yra trys pagrindinės rūšys.

Šiaurės Afrikos rašto sistemos[taisyti | redaguoti kodą]

Egiptiečių rašto pavyzdys

Šiaurės Afrika kultūriškai vystėsi gana atskirai, nei Subsacharinė Afrika, nes ją skyrė Sacharos dykuma. Šiame regione formavosi ankstyvosios civilizacijos ir buvo naudojamos pažangios rašto sistemos. Kai kurių jų susiformavimą nulėmė išorinės įtakos iš Artimųjų Rytų. Svarbiausios Šiaurės Afrikoje naudotos sistemos buvo šios:

  • Egiptiečių raštas – vietinė, Šiaurės Afrikoje atsiradusi rašto sistema, ir kartu viena seniausių rašto sistemų. Ji naudota Nilo slėnyje III–I tūkst. pr. m. e.
  • Kušitų raštas – išsivystęs iš egiptiečių, I tūkst. pr. m. e. naudotas Nubijoje.
  • Finikiečių raštas (vietinė rašto forma vadinta Pūnų raštu) – naudotas I tūkst. pr. m. e. šiaurinėse Afrikos pakrantėse.
  • Tifinagas – susiformavęs iš finikiečių rašto ir naudotas tarp berberų tautų Šiaurės Vakarinėje Afrikoje ir Sacharos dykumoje. Egzistavo keletas šio rašto formų. Šiuo metu neo-tifinagas yra atkurtas ir oficialiai naudojamas Maroke.
  • Pietų Arabų raštas – naudotas I tūkst. pr. m. e. Raudonosios jūros pakrantėse, ir įtakotas Senovės Jemeno civilizacijos.
  • Etiopų raštas – vėlyvesnė Pietų Arabų rašto forma, susiformavusi I tūkst., ir iki dabar naudojama užrašyti Etiopijos kalnyno tautų kalboms: amharų, tigrajų, oromo ir kitoms.
  • Graikų raštas – paplito Šiaurės Afrikoje helenizmo laikais, išstumdamas egiptiečių, finikiečių rašto sistemas. Jis buvo naudojamas iki pat VII a., t. y. arabų užkariavimų.
  • Koptų raštas – graikų rašto atmaina, naudota, ir tebenaudojama Egipte gyvenančių krikščionių koptų.
  • Nubijos raštas – koptų rašto atmaina, naudota Nubijoje krikščionybės klestėjimo laikotarpiu.
  • Arabų raštas – vyraujanti rašto sistema Šiaurės Afrikoje nuo VII a. Vietinėms nearabiškoms kalboms užrašyti sukurtos įvairios rašto modifikacijos.

Piktografinės ir daiktaraštinės sistemos[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Piktogramos.

Subsacharinėje Afrikoje rašto sistemos niekada nepasiekė tokios brandos, kaip Šiaurinėje Afrikoje, mat čia kultūra vystėsi kita kryptimi. Vietoj rašto, skirto kalbai užfiksuoti, čia susiformavo atskiros ženklų sistemos, skirtos išreikšti gana abstrakčias idėjas, ypač susietas su religija. Tai buvo piktogramos ir daiktaraščiai, plačiai paplitę tekstilėje, religiniame mene.

Piktografinės rašto sistemos labiausiai išsivystė Benino civilizacijoje, kur vietinės tautos sukūrė šias sistemas:

  • Nsibidi – religijai skirtos piktogramos, išsivystę tarp ibibijų ir igbų.
  • Nlo – eve tautos tarpe paplitusi ženklų sistema, kur vienas ženklas skirtas išreikšti ištisą posakį.
  • Adinkra – akanų tautos tarpe paplitusi piktografinių simbolių sistema.
  • Aroko – jorubų daiktaraštis, naudotas pirmiausia būrimuose, o taip pat perduodant svarbias valstybines žinias. Jam naudotos papūgų plunksnos, sudedamos į moliūginius indus.
  • Edo raštas – binių, pagrindinių Benino karalystės gyventojų sukurtas, bet mažai tyrinėtas raštas, kur kalbos skiemenys išreiškiami spalvingais kelių formų ženkliukais[1].

Naujosios rašto sistemos[taisyti | redaguoti kodą]

Osmanija raštas
Mandombės raštas

Naujosios rašto sistemos buvo pradėtos kurti Afrikos tautų kalboms pradedant XIX a. Jas dažniausiai inspiruodavo misionieriai, o taip pat ir vietiniai valstybių valdovai, kaip savotišką tapatybės išraiškos formą. Dauguma šių sistemų buvo garsinės (skiemeninės). Beveik visos neprigijo, ir liko labai riboto vartojimo, kadangi jas kolonizacijos laikotarpiu beveik visur pakeitė lotynų raštas. Naujosios rašto sistemos buvo šios:

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]