Simbolis

Simbolis (gr. symbolon ~ 'sumesti kartu') – daiktinis, vaizdinis ar garsinis ženklas, perteikiantis kokią nors sąvoką ar idėją, turintis tradicinę reikšmę. Iš tikrųjų simbolio sąvoka labai priklauso nuo to, kur jis naudojamas ir iš kokios „pusės“ į jį žiūrima – psichologinės, sisteminės ar kt.

Žūrint iš daugiau psichologinės ir filosofinės pusės visos sąvokos gamtoje yra simbolinės, o jų išreiškimai – paprasčiausi simboliški žmogaus darbo produktai, kurie yra alegoriniai (bet ne tiesiai išreiškiantys) simbolinei reikšmei. Žvelgiant iš sisteminės pusės, simbolis yra bendravimo, pranešimo ženklas: tai grafiškai, raštu ar balsu perteikta sąvoka, apibūdinanti kitą, kiek abstraktesnę, ar daikto savybę.

Simbolis ar ženklas?

Neretai simbolis ir ženklas naudojami kaip sinonimai. Tačiau nuo ženklo simbolis skiriasi tuo, kad ženklas idėją vaizduoja gana tiesiogiai, o simbolis dažniausiai vaizduoja daugiau, jis gerokai turtingesnis asociacijomis (tiek kultūriškai sąlygotomis, tiek asmeninėmis). K. G. Jungas nurodo, kad „ženklas yra visuomet mažiau nei idėja, kurią jis žymi, tuo tarpu simbolis visuomet išreiškia kažką daugiau, nei jo akivaizdi ir tiesoginė reikšmė“.

Simbolių panaudojimas

Simboliai naudojami beveik visur aplinkui – jų galime pamatyti eidami gatve, sutikti literatūros šaltiniuose, kasdienėje kalboje ir t. t. Dažniausiai net nepastebima, kad tai, ką naudojame yra simbolis. Pvz., žodžiai tam tikra prasme yra simboliai. Matematikoje taip pat naudojami simboliai – +, = ir kt. Simbolinę reikšmę įgavę beveik visi daiktai aplinkui: nuo saulės iki paprasto darbo stalo.

Etimologija

Žodis simbolis kilo iš dviejų graikiškų žodžių šaknų: σύμ- (sym- 'kartu') + βολή (bole 'metimas'). Pirmą kartą panaudotas homeriškame himne, skirtame Hermiui. Jame Hermis, pamatęs vėžlį, ištaria συμβολον ηδη μοι 'džiaugsmo simbolis man'.

Citatos

„Mitologiniuose paveiksluose kalba simboliai, kurių esmės negalima perteikti jokia kita kalba“. (Filosofas Karlas Jaspersas ).

Išnašos

Vikižodynas

Vikiteka