Nencų kalba

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Nencų kalba
(ненэцяʼ вада)
KalbamaNencų autonominė apygarda (Rusija), taip pat – Jamalo Nencų autonominė apygarda, Krasnojarsko krašto Taimyro rajonas, Komijos respublika, Murmansko sritis
Kalbančiųjų skaičius31 311 (2002 m.)
KilmėUralo kalbos
 Samodų kalbos
  Šiaurės samodų grupė
Rašto sistemosNencų kirilica (XIX a. – 1930, 1937–)
Lotynų (1930–1937)
Oficialus statusas
Oficiali kalbaNencų autonominė apygarda (Rusija)
Kalbos kodai
ISO 639-1-
ISO 639-2-
ISO 639-3yrk

Nencų kalba (nenc. ненэцяʼ вада) – Uralo kalbų šeimos samodų kalbų grupės kalba, priklausanti šiauriniam samodų kalbų pogrupiui. Ja kalba apie 30 tūkst. nencų. Kalba paplitusi nuo Kolos pusiasalio iki Jenisiejaus. Tradiciškai skirstoma į tundros dialektą ir miškų dialektą. Vieno dialekto kalbėtojai kitą dialektą supranta sunkiai, todėl paskutiniais metais imta siūlyti šiuos dialektus pripažinti atskiromis kalbomis – nencų kalba ir nešanų kalba. Raštą turi tik tundros dialektas, kuris turi daugiau kalbėtojų.

Nencų kalba spausdinamas laikraštis Няръяна Ӈэрм (tiražas 800–1000 egz.) ir laikraščio Taimyr (rus. Таймыр) priedas.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Į dabartinę gyvenimo vietą nencai atvyko I tūkstantmetyje pr. m. e. nencų etnogenezėje dalyvavo Pietų Sibiro samodų gentys ir tundros bei miškatundrės aborigeniniai gyventojai.[1] Patikimų duomenų apie tai nėra išlikę, bet nencų folklore minimos požemio dvasios, vadinamos sichirtia (rus. сихиртя). Spėjama, kad jomis vadinami senovėje nencų sutikti aborigenai.

Nencų ekspansija truko ilgai. Dar XIX a. nencų šeimos kėlėsi į Kolos pusiasalį, į Naująją Žemę, iš kur juos iškraustė prieš pradedant tenai vykdytus branduolinius bandymus.

Europinėje Rusijos dalyje nencai glaudžiai kontaktavo su komiais, vėliau – su rusais, o už Uralo – su chantais, mansiais, kitomis samodų tautomis. Apie tai liudija ankstyvieji skoliniai kalboje.

Šiuo metu dėl įvykusios kolektyvizacijos, daugelio nencų perkėlimo į gyvenvietes ir aktyvios naftos gavybos nencų teritorijose tradicinė nencų gyvensena nyksta, tačiau kalba išlieka gana neblogai, ypač tundroje gyvenančių nencų dėka.

Nencų kalbos raštas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1931-1937 m. nencų abėcėlė[2]

Pirmas knygas nencų kalba ėmė leisti XIX a. pabaigoje,[3] jos buvo spausdinamos kirilica.

1931 m. buvo sukurta nencų abėcėlė lotyniškais rašmenimis, imta masiškai spausdinti vadovėlius, laikraščius ir grožinę literatūrą šiais rašmenimis. 19371938 m. nencų kalboje vėl imta naudoti kirilicos rašmenis, tais metais taip buvo pakeistas daugelio Rusijos tautų raštas.

Dabartinė nencų abėcėlė

А а Б б В в Г г Д д Е е Ё ё Ж ж
З з И и Й й К к Л л М м Н н Ӈ ӈ
О о П п Р р С с Т т У у Ф ф Х х
Ц ц Ч ч Ш ш Щ щ Ъ ъ Ы ы Ь ь Э э
Ю ю Я я ʼ ʼʼ

Nencų kalbos miškiniame dialekte naudojamos dar dvi raidės – Ӆ ӆ ir Ӭ ӭ.[4]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. НЕНЦЫ. Основные сведения
  2. Материалы 1-ой всероссийской конференции по развитию языков и письменности народов Севера. М.-Л., 1932
  3. Букварь для самоѣдовъ, живущихъ въ Архангельской губерніи. Архангельскъ, 1895
  4. Бармич М. Я., Вэлло И. А. Нешаӈ букварь СПб, 2006