Karolis V Išmintingasis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Karolis V Išmintingasis
Charles5lesage.jpg
Blason comte fr Valois.svg
Valua dinastija
Gimė: 1338 m. sausio 21 d.
Vensanas
Mirė: 1380 m. rugsėjo 16 d.
Botė prie Marnos, Paryžius
Tėvas: Jonas II Gerasis
Motina: Bona Liuksemburgietė
Sutuoktinis(-ė): Žana Burbonė
Vaikai:

Žana
Žanas
Bona
Karolis VI
Marija
Liudvikas Orleanietis
Izabelė
Kotryna

Blason France moderne.svg
Prancūzijos karalius
Valdė: 1364-1380 m.
Pirmtakas: Jonas II Gerasis
Įpėdinis: Karolis VI
Blason duche fr Normandie.svg
Normandijos kunigaikštis
Valdė: 1355-1364 m.
Pirmtakas: Jonas II Gerasis
Įpėdinis: Karolis de Beri
Kiti titulai
Arms of the Dauphin of France.svg
Dofinas
Valdė: 1350-1364 m.
Commons-logo.svg Vikiteka: Karolis V IšmintingasisVikiteka

Karolis V Išmintingasis (pranc. Charles V le Sage, 1338 m. sausio 21 d. Vensanas1380 m. rugsėjo 16 d. Botė prie Marnos, Paryžius) – 1364-1380 m. Prancūzijos karalius.

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

Karolio V genealogija

Kilęs iš Valua dinastijos. Tėvas karalius Jonas II Gerasis, motina Bona Liuksemburgietė. Brolis Liudvikas I Anžu, sesuo Navaros karalienė Žana Valua

Žmona Žana Burbonė. Vaikai:

Valdymas[taisyti | redaguoti kodą]

Karolio V Išmintingojo karūnacija

1350 m. rugpjūčio 22 d. paskelbtas pirmuoju Prancūzijos dofinu (sosto įpėdiniu). Per Šimtametį karą (1337-1453 m.) anglams prie Puatjė 1356 m. paėmus į nelaisvę Joną II Gerąjį Karolis tapo regentu, tėvui mirus – karaliumi. Vainikuotas 1364 m. gegužės 19 d. Reimso katedroje.

Valdant jam dėl karo nusilpusi Prancūzija atsigavo. 1358 m. numalšintas valstiečių sukilimas „Žakerija“. Karolis V sėkmingai kovojo su Navaros karaliumi, kuris 1378 m. prarado visas žemes Prancūzijoje, išskyrus Šerbūrą. Valdant Karoliui V Anglija neteko beveik visų Prancūzijoje užkariautų žemių. Pertvarkė kariuomenę, pastatydino naują laivyną.

1367 m. Luvre įkūrė pirmą karališkąją biblioteką Prancūzijoje. Paryžiaus gynybai sustiprinti pastatė Bastilijos tvirtovę.[1]


Karolis V Išmintingasis
Smulkesnė šaka Kapetingai
Gimė: 1338 sausio 21 Mirė: 1380 rugsėjo 16
Karališkieji titulai
Prieš tai:
Jonas II Gerasis
France Ancient.svg
Prancūzijos karalius
1364 balandžio 8 – 1380 rugsėjo 16
Po to:
Karolis VI
Laisvas
karališkas domenas
Paskutinis titulo turėtojas
Jonas I
Normandijos hercogas
1355 – 1364 balandžio 8
Laisvas
Prijungta prie Prancūzijos
Sekantis titulo turėtojas
Karolis II
Prieš tai:
Humbertas II
Dofinas
1350 rugjūčio 22 – 1366 birželio 7
Po to:
Jonas III
Prieš tai:
Jonas III
Dofinas
1366 gruodžio 21 – 1368 gruodžio 3
Po to:
Karolis II

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Karolis V Išmintingasis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 470 psl.

Literatūra[taisyti | redaguoti kodą]

  • Jean Favier, La guerre de Cent Ans, Fayard 1980
  • Françoise Autrand, Charles V, Fayard 1994
  • Georges Bordonove, La guerre de 600 ans, Laffont 1971
  • Georges Bordonove, Les Rois qui ont fait la France, Charles V.
  • Gabriel-Henri Gaillard, Éloge de Charles V, roi de France, Regnard, 1767.
  • Gilles Phabrey, Le roi Sage – Chronique du règne de Charles V, édition De L’écureuil, 1961.
  • Jeannine Quillet, Charles V, le roi Lettré, Perrin 2002.
  • René Héron de Villefosse, Charles le Sage, premier Dauphin, Amiot-Dumot, 1957.
  • Joseph Calmette, Charles V, Tallandier, 1979.
  • Thierry Pécout, Charles V, Tallandier, 2001.
  • Christine de Pisan, « Le livre des fais et bonnes meurs du sage roi Charles V » (1824) éd. Foucault, Coll. complète des mémoires relatifs à l’histoire de France (1re série), rév. par M. Petitot, 436 p. (consultable sur Gallica)
  • Abbé de Choisy, Histoire de France sous les règnes de saint Louis… de Charles V et Charles VI (5 vol., 1688–1695)


Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Bibliothèque nationale de France