Provansas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Prancūzijos istorinė provincija:
Provence
Provence22.JPG
Šalis: Provansas-Alpės-Žydrasis Krantas
Vėliava: Provence (alternate flag).svg
Tautos:
Kalba: oksitanų (Provansalio d.)
Laikotarpis: 855-1481 m.
Valstybės: Ž. Burgundija
Provanso gr.
Miestai: Marselis, Nica
County of Provence.png

Provansas (oks. Prouvènço, pranc. Provence) − istorinė sritis Prancūzijos pietryčiuose, prie Viduržemio jūros.

Dabartiniu metu Provanso istorinė sritis apima Prancūzijos regioną Provansas-Alpės-Žydrasis Krantas, į kurį įeina Aukštutinio Provanso Alpių, Aukštutinių Alpių, Pajūrio Alpių, Ronos Deltos, Varo ir Vokliūzo departamentai. Didžiausi miestai Provanse: Marselis, Nica, Tulonas, Kanai, Avinjonas.

Provanso paviršius kalnuotas, vakaruose − Ronos žemuma. Slėniuose ir pajūryje auginami subtropiniai vaismedžiai, daržovės, gėlės, alyvmedžiai, eteriniai augalai, kviečiai, Ronos deltoje − ryžiai.

Provanso pietryčių pajūrį užima didžiausias Prancūzijos kurortinis rajonas − Žydrasis Krantas (Côte d'Azur).

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Provanso grafystė.

Provanso teritorijoje I tūkstantmetyje pr. m. e. gyveno ligūrų gentys. VI a. pr. m. e. Provansą kolonizavo graikai, o II a. pr. m. e. užkariavo romėnai; Provansas ėmė priklausyti Romos provincijai Norbono Galija.

VVI a. sritį užkariavo vestgotai, vėliau burgundai. Nuo 536 m. Provansas priklausė Frankų valstybei.

855863 ir 879-911 m. Provansas sudarė dalį Provanso karalystės (arba Žemutinės Burgundijos). Nuo 933 m., susijungus dviem Burgundijoms − į Burgundijos (Arelato) karalystę. Nuo 961 m. joje turėjo grafystės statusą. 11131246 m. Provanso grafystę valdė Barselonos grafai, o 12461481 m. Anžu dinastija.

1481 m. Provansas buvo prijungtas prie Prancūzijos, turėjo provincijos autonomiją. Per Prancūzijos didžiąją revoliuciją Provanso provincija buvo panaikinta.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Commons-logo.svg Vikiteka: Provansas – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka