Karlomanas II

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Karlomanas II
Carloman II of France.jpg
Karolingų dinastija
Gimė: 867 m.
Mirė: 884 m. gruodžio 12 d. (~17 metų)
Lionas
Palaidotas: Sent Deni bazilika
Tėvas: Liudvikas II Mikčius
Motina: Ansgarda Burgundė
Blason France moderne.svg
Vakarų Frankijos karalius
Valdė: 882 m. - 884 m. (~2 metai)
Pirmtakas: Liudvikas II Mikčius
Įpėdinis: Karolis III Storasis
Blason de l'Aquitaine et de la Guyenne.svg
Akvitanijos karalius
Valdė: 879 m. - 882 m. (~3 metai)
Pirmtakas: Liudvikas II Mikčius
Įpėdinis: Karolis III Didysis
Commons-logo.svg Vikiteka: Karlomanas IIVikiteka
Karolingų imperija 880 metais

Karlomanas II (pranc. Carloman II de France, 867 m. – 884 m. gruodžio 12 d. Lionas) – 879882 m. Akvitanijos karalius, 882–884 m. Vakarų Frankijos (Prancūzijos) karalius.

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

Kilęs iš Karolingų dinastijos. Vakarų Frankijos karaliaus Liudviko II vyriausias sūnus. 879 m. mirus tėvui su broliu Liudviku III buvo bendravaldžiai (diarchija).

880 m. broliai pasidalijo karalystę. Gavo Burgundiją ir dab. Prancūzijos pietinę dalį (Akvitaniją). 879 m. Provansą iš jo atėmė Arlio grafas Bosonas, čia įkūręs Žemutinės Burgundijos karalystę. 882 m., mirus Liudvikui III, liko vienintelis frankų valdovas, bet jo valdžia dėl normanų įsiveržimų ir feodalų didikų maištų buvo silpna.

Mirė medžioklėje [1] Bėzu miške tarp Rueno ir Gournay-en-Bray nuo vasalo strėlės. Palaidotas Sent Deni bazilikoje.


Karlomanas II
Gimė: 866 m. apie Mirė: 884 m. gruodžio 12 d.
Karališkieji titulai
Prieš tai:
Liudvikas II Mikčius
Blason France moderne.svg
Prancūzijos karalius
(Vakarų Frankijos karalius)

879 m. balandžio 10/12 d. - 884 m. gruodžio 12 d.
Kartu su Liudviku III (879 m. balandžio 10 d. – 882 m. rugpjūčio 5 d.)
Po to:
Karolis III Storasis

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Karlomanas II. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 459 psl.

Literatūra[taisyti | redaguoti kodą]

  • Pierre Riché, Les Carolingiens, une famille qui fit l’Europe, 1983
  • Jean-Charles Volkmann, Bien Connaître les généalogies des rois de France ISBN 2-87747-208-6
  • Michel Mourre, Le petit Mourre. Dictionnaire de l’Histoire ISBN 2-03-519265-X