Veliuonos piliakalniai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Veliuonos piliakalnis
Veliuona004.JPG
Veliuonos piliakalniai.
Ramybės kalnas kairėje, Gedimino kapas dešinėje

Veliuonos piliakalnis
Koordinatės
55°04′39″N 23°16′50″E / 55.077555°N 23.280619°E / 55.077555; 23.280619Koordinatės: 55°04′39″N 23°16′50″E / 55.077555°N 23.280619°E / 55.077555; 23.280619
Savivaldybė Jurbarko rajonas
Seniūnija Veliuonos seniūnija
Aukštis ~30 m
Naudotas XI-XV a.
Žvalgytas 1912, 1965, 1992, 1995, 2003
Gedimino kapo piliakalnis
Paminklas Gediminui

Veliuonos piliakalniai – piliakalnių ir įtvirtinimų kompleksas Jurbarko rajono savivaldybės teritorijoje, Veliuonos miestelyje, Nemuno slėnio šlaite. Kompleksas – archeologinis – istorinis paminklas, kurį sudaro Veliuonos I piliakalnis, vadinamas Gedimino kapu, jo papilys, vadinamas Pilies kalnu arba Ramybės kalnu ir už 2,7 km į vakarus esantis Veliuonos II piliakalnis, vadinamas Pilaitėmis.

Kompleksas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gedimino kapas arba Veliuonos I piliakalnis pagal tradiciją laikomas prie Veliuonos žuvusio didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino žūties vieta. Tyrinėjimai rodo čia stovėjus medinę pilį, kurią dažnai puolė kryžiuočiai. [1] Kunigaikščiui Gediminui prie piliakalnio pastatytas paminklas.

Pilies kalnas buvo laikomas atskiru kalnu. Jis atskirtas nuo Gedimino kapo 17 m. gylio grioviu, jo status 30 m. aukščio šlaitas leidžiasi į Nemuno slėnį, rytinis į griovį, šiaurinis į Veliuonos upelio slėnį. Vakaruose nuo aukštumos jis atskirtas plačiu apie 4 m gylio grioviu. Viršuje didelė, apie 80 m. ilgio ir apie 40 m. pločio rytiniame gale aikštelė. Jos šiauriniame pakraštyje, pasakojama, anksčiau ir vakariniame bei rytiniame gale buvo matyti mūrinių sienų pamatai. Aikštelė apardyta XX a. pradžioje sodinant sodą. Po tyrimų nustatyta čia galėjus būti pirmojo piliakalnio papilį arba ant jo stovėjo 1412 m. atstatyta mūrinė Veliuonos pilis. Yra pagrindo manyti, kad toliau į vakarus – šiaurės vakarus aukštumoje greta pilies buvo įtvirtintas papilys, kuriame vėliau pastatyta bažnyčia ir kūrėsi miestelis.[2]

Pilaitėse arba Veliuonos II piliakalnyje 2,65 km į vakarus nuo Veliuonos I piliakalnio, archeologų manymu stovėjo 1337 m. kryžiuočių pastatyta dviejų pastatų pilis, kuri turėjo blokuoti Veliuonos pilį. Sprendžiant pagal archeologinius tyrimus, ši pilaitė netrukus buvo lietuvių užpulta ir sudeginta. [3]

Kompleksui priklauso ir į šiaurę esantis kiek ankstesnis II tūkstantmečio pradžios Antkalnės piliakalnis, dar vadinamas Milžino Kapu, Naujokų, Gystėnų piliakalniu.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuvos TSR archeologijos atlasas, II Piliakalniai, Vilnius, Mintis, 1975 m. t.2 p. 179­ (Nr. 804)
  2. Lietuvos TSR archeologijos atlasas, II Piliakalniai, Vilnius, Mintis, 1975 m. t.2 p. 179­ (Nr. 805)
  3. Gintautas Zabiela. Nuo medinės prie mūrinės pilies (Motai Europoje ir Lietuvoje) // Lietuvos pilių archeologija. Klaipėda, 2001, p. 20–22.
  • TLE, 4 t., 480 psl.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]