Saulės laikrodis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Apie Lietuvos progresyviojo roko grupę skaitykite str. Saulės laikrodis (grupė).
Horizontalus saulės laikrodis Taganroge (1833 m.)

Saulės laikrodis – prietaisas laikui matuoti pagal Saulės padėtį. Dažniausiai įrengiamas ant pastato sienos, tačiau pirmieji saulės laikrodžiai buvo specialiai statomos kolonos ar obeliskai. Silpnoji saulės laikrodžių savybė – laikas rodomas tik esant saulėtam orui.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Seniausi obelisko formos saulės laikrodžiai žinomi nuo 4 tūkstantmečio prieš Kristų Egipte. Vėliau specialiai laikui matuoti kolonas ar obeliskus statė kinai, graikai, romėnai. Romos Panteone laiką matuoja per stogo kupolo skylę patenkantis saulės spindulys.

Matematikas ir astronomas TeodosijusBitinijos (160–100 m. prieš Kristų) skelbėsi išradęs universalų saulės laikrodį, kurį galima naudoti bet kurioje Žemės vietoje. 1524 m. prancūzų astronomas Oronsas Finė pagamino dramblio kaulo saulės laikrodį. 1570 m. italų astronomas Džiovanis Padujietis paskelbė traktatą, kaip gaminti ir įrengti saulės laikrodžius ant pastatų sienų vertikaliai ir horizontaliai. Džiuzepė Biankanis savo tyrime Constructio instrumenti ad horologia solaria vaizdžiomis iliustracijomis parodė, kaip turi atrodyti geri saulės laikrodžiai.

Saulės laikrodis su Zodiako ženklais Švėkšnos parke
Saulės laikrodis ant Šiaulių Šv. Petro ir Povilo katedros sienos
Žmogaus šešėlio Saulės laikrodis prie KTU Chemijos technologijos fakulteto

Lietuva[taisyti | redaguoti kodą]

Tikslių duomenų apie tai, kada saulės laikrodžiai pasiekė Lietuvą, nėra. Iki šių dienų išlikę seniausi saulės laikrodžiai yra Kretingos vienuolyne (apie 1610 m.), Šiauliuose ant bažnyčios sienos (1625 m.), Pažaislio architektūriniame ansamblyje (apie 1700 m.), Švėkšnoje (XIX a.) įkurti saulės laikrodžiai. 2006 m. rugsėjo mėnesį Kauno technologijos universitete ant Informacinių technologijų plėtros instituto pietrytinės sienos įrengtas didžiausias šalyje vertikalus saulės laikrodis. Nuo gnomono (strypo) krintantis šešėlis vasaros saulėgrįžos metu (birželio 22 d.) ištįs iki 8,33 metro.

2009 m. birželio 25 d. Kauno technologijos universiteto akademinė bendruomenė studentų miestelyje (Radvilėnų g. 19) įrengė žmogaus šešėlio saulės laikrodį, skirtą Lietuvos vardo tūkstantmečiui.

Įrengimas[taisyti | redaguoti kodą]

Horizontalus saulės laikrodis turi skalę, padalintą valandomis ir rodyklę, kuri gali būti tiesi vertikalė (kolona, obeliskas), palenkta 45 laipsnių kampu į šiaurę arba palenkta kampu, atitinkančiu laikrodžio buvimo vietos platumą. Vertikalaus saulės laikrodžio, įrengiamo ant pietinės pastato sienos, rodyklė paprastai palenkiama tiek laipsnių, kokioje Šiaurės ar Pietų platumos juostoje jis stovi.

Saulės laikrodžio skalė paprastai turi 9, 11 arba 13 padalų, priklausomai nuo toje platumoje galimo šviesaus paros laiko. Tarp padalų yra 15 laipsnių tarpas (360 laipsnių: 24 val. = 15 laipsnių), kuris kartais padalijamas valandos ketvirčiais. Tik netoli ekvatoriaus pirmoji saulės laikrodžio padala su paskutiniaja sudaro tiesę. Trumpiausia arba vidurinė padala žymi 12 valandą.

Literatūra[taisyti | redaguoti kodą]

Taip pat skaitykite[taisyti | redaguoti kodą]

Commons-logo.svg Vikiteka: Saulės laikrodis – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka