Lanksčioji šluotsmilgė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Deschampsia flexuosa
Lanksčioji šluotsmilgė (Deschampsia flexuosa)
Lanksčioji šluotsmilgė (Deschampsia flexuosa)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
( Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
( Magnoliophyta)
Klasė: Lelijainiai
( Liliopsida)
Poklasis: Lelijažiedžiai
( Liliidae)
Šeima: Migliniai
( Poaceae)
Gentis: Šluotsmilgė
( Deschampsia)
Rūšis: Lanksčioji šluotsmilgė
( Deschampsia flexuosa)
Mokslinis pavadinimas
Deschampsia flexuosa
(L.) Trin.

Lanksčioji šluotsmilgė (Deschampsia flexuosa) – miglinių (Poaceae) šeimos šluotsmilgių (Deschampsia) genties augalas. Savaime paplitęs Europoje, Azijoje, Šiaurės Afrikoje, Šiaurės Amerikoje. Natūralizuota Pietų Amerikoje, Naujojoje Zelandijoje. Paplitusi vakariniuose Lietuvos rajonuose, ypač Pajūrio žemumoje ir Kuršių nerijoje, kitur reta ar visai neauga.

Ekologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

A – Lanksčioji šluotsmilgė, B – Kupstinė šluotsmilgė

Auga sausuose, šviesiuose miškuose, dažniausiai pušynuose, taip pat kirtimuose, viržynuose, tyruliuose, nusausintuose durpynuose, kopų smėlyje, rūgščiuose (pH = 5,6-4,0), nederlinguose dirvožemiuose.

Gilios šaknys stelbia miško kultūras.

Biologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tai daugiametis, 30-70 cm aukščio žolinis augalas, sudarantis retus kerus. Turi trumpus šakniastiebius. Šaknys gali siekti 1 m gylį. Stiebas status, plonas. Lapai siauri, 0,3-1 mm pločio, tamsiai žali, šiurkščiomis viršūnėmis, išilgai susisukę. Liežuvėlis iki 3 mm ilgio, standus, iškirpta viršūne.

Rusvai violetinės, blizgančios, 2-6 mm ilgio varputės po vieną išaugusios šluotelės šakelių galuose. Pats žiedynas netankus, iki 15 cm ilgio ir 10 cm pločio, glaustas, tik augalui žydint plonos, vingiuotai išsilanksčiusios jo šakelės atsilenkia didesniu kampu, žiedynas pasidaro permatomas, ir šluotsmilgės sąžalynas būna panašus į lengvą rūką žemės paviršiuje. Apatinis žiedažvynis su akuotu.

Žydi birželio–liepos mėnesiais. Vaisius – grūdas. Sėklos išlieka gyvybingos vienerius metus. Dauginasi sėklomis ir vegetatyviškai šakniastiebiais.

Augalo chromosomų rinkinys diploidinis, 2n = 14,28.

Naudojimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pašarinė šios žolės vertė menka, tačiau ji aptinkama ten, kur kitos žolės visai neauga. Sausa žolė tinka čiužiniams kimšti. Galima naudoti dekoratyvinėje sodininkystėje.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]