Šlavantai
| Šlavantai | ||
|---|---|---|
  Šlavantai |
||
| 54°09′25″š. pl. 23°39′32″r. ilg. / 54.157°š. pl. 23.659°r. ilg. | ||
| Apskritis |  Alytaus apskritis
| |
| Savivaldybė |  Lazdijų rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Veisiejų seniūnija | |
| Gyventojų | 19 | |
| Istoriniai pavadinimai | lenk. Szławanty[2] | |
Šlavantai – kaimas Lazdijų rajono savivaldybėje, 12 km į pietvakarius nuo Seirijų. Seniūnaitijos centras. Šlavantų bažnyčia yra Gegutės kaime, kiek į vakarus nuo Šlavantų, šiaurinėje Šlavanto ežero pakrantėje. Žvyro telkinys. Į vakarus nuo kaimo stūkso Šlavantų piliakalnis. Aplink gausu raistų. Į kaimą veda kelio 2507 Seirijai–Gudeliai atšaka.
Etimologija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Kaimas pavadintas pagal Šlavañto ežerą.[3]
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]XIX a. pabaigoje Šlavantų palivarkas ir dvaras pateko į Seinų apskrities Šventežerio valsčių ir parapiją. Dvarui priklausė Šlavantų, Naujasodžio, Bajoriškių, Aleksiejiškės kaimai.[4]
Nuo 1921 m. veikė pradinė mokykla.[5]
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| –1950 m. | Šventežerio valsčius | Lazdijų apskritis |
| 1950–1954 m. | Šlavantų apylinkės centras | Veisiejų rajonas |
| 1954–1959 m. | Avižienių apylinkė | |
| 1959–1963 m. | Lazdijų rajonas | |
| 1963–1995 m. | Šlavantų apylinkė (1963–1968 m. jos centras) | |
| 1995–2017 m. | Šlavantų seniūnija | Lazdijų rajono savivaldybė |
| 2018– | Veisiejų seniūnija | |
Gyventojai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą] | ||||||||
| 1827 m. | 1886 m. | 1888 m.[6] | 1923 m.sur.[7] | 1959 m.sur.[8] | 1970 m.sur.[9] | 1979 m.sur.[10] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 279 | 193 | 427 | 291 | 156 | 126 | 85 | ||
| 1987 m.[5] | 1989 m.sur.[11] | 2001 m.sur.[12] | 2011 m.sur.[13] | 2021 m.sur.[14] | - | - | ||
| 63 | 68 | 36 | 19 | 19 | - | - | ||
| ||||||||
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ Lenkų okupuoto Seinų krašto žemėlapis tarpukaryje 1929 m.
- ↑ Lietuvos vietovardžių geoinformacinė duomenų bazė. Prieiga internete https://ekalba.lt/lietuvos-vietovardziu-geoinformacine-duomenu-baze/
- ↑ Szławanty. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XII (Szlurpkiszki — Warłynka). Warszawa, 1892, 6 psl. (lenk.)
- ↑ 5,0 5,1 Šlavantai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 211
- ↑ Списки населенныхъ мѣстъ Сувалкской губерніи, как матеріалъ для историко-этнографической географіи края. Собралъ Э. А. Вольтеръ. Санктпетербургъ, 1901. (Archive.org nuoroda)
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Šlavantai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 416 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Alytaus apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2002.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Šlavantai. Mūsų Lietuva, T. 3. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1966. – 497 psl.