Kovas (paukštis)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Corvus frugilegus
Kovas (Corvus frugilegus)
Kovas (Corvus frugilegus)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
(Wikispecies-logo.svg Animalia)
Tipas: Chordiniai
(Wikispecies-logo.svg Chordata)
Klasė: Paukščiai
(Wikispecies-logo.svg Aves)
Būrys: Žvirbliniai paukščiai
(Wikispecies-logo.svg Passeriformes)
Šeima: Varniniai
(Wikispecies-logo.svg Corvidae)
Gentis: Corvus
(Wikispecies-logo.svg Corvus)
Rūšis: Kovas
(Wikispecies-logo.svg Corvus frugilegus)
Kovų paplitimo arealas
Kovų paplitimo arealas

Kovas, kovarnis (Corvus frugilegus) – varninių (Corvidae) šeimos paukštis.

Išvaizda[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Spalva panašus į kranklį, bet už jį gerokai mažesnis, snapas laibesnis. Abu poros nariai juodi, metalo žvilgesio. Snapo pamatinė dalis balsvos spalvos. Jaunikliai matinės juodos spalvos. Kovo kūno ilgis 40-49 cm, atstumas tarp sparnų tarpugalių 81-94 cm, sveria apie 380–520 g.

Paplitimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvoje kovai pasirodo apie kovo pradžią (4 dieną) ar vidurį, dalis jų čia būna pasilikę žiemoti. Per migraciją traukia į Didžiąją Britaniją, Vokietiją, Nyderlandus.

Elgsena[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kovo lizdas

Gyvena žmogaus kaimynystėje, dažnai kolonijomis, kurios įsikuria kapinėse, prie bažnyčių, parkuose, skveruose. Dažnai sudaro mišrius būrius kartu su varnomis ir kuosomis. Lankosi sąvartynuose, po laukus, pievas, dirvonus. Šaukia prikimusiu balsu „kran“.

Lizdus krauna įvairiuose medžiuose, tačiau dažniausiai pušyse, klevuose, uosiuose, liepose. Lizdo pagrindą suka iš įvairių medžių šakų, žolių, stiebų, vielų. Vidų iškloja sausa žole, plaukų kuokštais, popieriaus skiautelėmis. Paprastai lizdo vidus klojamas iš švelnesnių medžiagų. Statydami lizdą dažnai vienas nuo kito nugvelbia statybinę medžiagą, todėl kolonijose girdimas nuolatinis triukšmas. Viename medyje būna net po keliasdešimt lizdų.

Kiaušinius deda balandžio mėn. pradžioje. Dėtyje dažniausiai 4-5 ovalūs, žalsvi, išmarginti tankiais juosvais ir rusvais taškeliais bei brūkšneliais kiaušiniai. Peri abu porelės nariai apie 17-19 dienų. Perinčią patelę maitina patinas. Perėjimo metu daug jauniklių žūva, suaugusieji po mėnesio lizdą palieka.

Intelektas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kovas
Kovų kranksėjimas

Įvairūs tyrimai nelaisvėje parodė kovų intelektualų elgesį sprendžiant problemas, įskaitant gebėjimą naudoti ir modifikuoti įvairius įrankius.[1] Pavyzdžiui, viename iš tyrimų paukščiai iš metalinių vielų sulankstė kabliukus, kuriuos panaudojo kibirėliui su maistu ištraukti iš vertikalaus cilindrinio indo.[2] Kituose tyrimuose jie taip pat suprato, kad maistą vamzdelyje galima pasiekti įstumiant akmenukus. Siekdami tikslo, kovai teisingai atrinko akmenis pagal jų dydį ir formą.[3] Kovai taip pat parodė gebėjimą bendradarbiauti tarpusavyje, kai, siekdami pasiekti maistą, vietoje individualių veiksmų drauge tempė virvutes.[4]

Mityba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kovai minta įvairiais bestuburiais, lesa įvairių augalų sėklas, uogas, vaisius.

Commons-logo.svg

Vikiteka

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Bird, Christopher D.; Emery, Nathan J. (2009-06-23). "Insightful problem solving and creative tool modification by captive nontool-using rooks". Proceedings of the National Academy of Sciences. 106 (25): 10370–10375. doi:10.1073/pnas.0901008106. ISSN 0027-8424. PMC 2700937. PMID 19478068. http://www.pnas.org/content/106/25/10370
  2. Morelle, Rebecca (May 26, 2009). "Rooks reveal remarkable tool-use". BBC News. Retrieved May 22, 2010. http://news.bbc.co.uk/2/hi/science/nature/8059688.stm
  3. Bird, C (2009). "Insightful problem solving and creative tool modification by captive nontool-using rooks". Proceedings of the National Academy of Sciences. 106(25): 10370–10375.
  4. Bugnyar, T (2008). "Animal Cognition: Rooks Team up to Solve a Problem". Current Biology. 18(12): R530–R532.