Baltakaklis ragasnapis kranklys

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Corvus albicollis
Baltakaklis ragasnapis kranklys (Corvus albicollis)
Baltakaklių ragasnapių kranklių (Corvus albicollis) porelė
ant Kilimandžaro kalno (Tanzanija)
Apsaugos būklė

Nekeliantys susirūpinimo (IUCN 3.1), [1]
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
(Wikispecies-logo.svg Animalia)
Tipas: Chordiniai
(Wikispecies-logo.svg Chordata)
Klasė: Paukščiai
(Wikispecies-logo.svg Aves)
Būrys: Žvirbliniai paukščiai
(Wikispecies-logo.svg Passeriformes)
Šeima: Varniniai
(Wikispecies-logo.svg Corvidae)
Gentis: Varnos
(Wikispecies-logo.svg Corvus)
Pogentė: Ragasnapiai krankliai
(Wikispecies-logo.svg Corvultur)
Rūšis: Baltakaklis ragasnapis kranklys
(Wikispecies-logo.svg Corvus albicollis)
Binomas
Corvus albicollis
Latham, 1790
Baltakaklio ragasnapio kranklio paplitimo arealas
Baltakaklių ragasnapių kranklių paplitimo arealas

Baltakaklis ragasnapis kranklys (lot. Corvus albicollis, angl. White-necked raven, pranc. Corbeau à nuque blanche, vok. Geierrabe, it. Corvo collobianco africano, rus. Белощёкий во́рон) – varninių (Corvidae) šeimos gana didelis paukštis. Pastaruoju metu linkstama išskirti į ragasnapių kranklių (Corvultur) pogentę arba gentį. Klasifikuojant kaip atskiros ragasnapių kranklių genties rūšį, šio paukščio pilnas lotyniškas pavadinimas būtų Corvultur albicollis.

Paplitimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Baltakaklis ragasnapis kranklys skrydyje

Rūšis paplitusi Afrikos žemyno pietryčiuose – Ugandoje, pietvakarių Kenijoje, Kongo D.R. rytuose ir nuo čia rūšies arealas nusidriekęs per Zambiją, Malavį, Zimbabvę, š. ir v. Mozambiką, Svazilendą – iki Lesoto bei PAR pietryčių, kur siekia Indijos ir Atlanto vandenynų pakrantes.

Gyvenamas biotopas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gyvena kalvotuose ir kalnuotuose regionuose, aptinkamas kaimuose ir mažuose miesteliuose, jeigu aplinkui yra kalvotas ar kalnuotas reljefas tinkamas tupėjimui ir lizdavietėms.

Baltakaklių ragasnapių kranklių porelė Sinsinačio (JAV) zoosode

Kūno matmenys ir išvaizda[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Baltakakliai ragasnapiai krankliai labai dideli, stambūs paukščiai, kurie varninių šeimoje pagal dydi yra treti – po paprastųjų kranklių ir baltapakaušių ragasnapių kranklių.

  • Kūno ilgis: 50–56 cm;
  • Kūno svoris: 762–1157 g;
  • Sparno ilgis: patinėlių 357–434 mm, patelių 358–420 mm.
  • Atstumas tarp išskėstų sparnų galų: 75,2–86 cm;
  • Uodegos ilgis: patinėlių 170–194 cm, patelių 148–182 mm.
  • Snapo ilgis: patinėlių 65–70 mm, patelių 62–67 cm.

Patinėliai truputį didesni už pateles. Kūno plunksnininis apdaras beveik visas juodas. Ant galvos, gerklės, kaklo ir krūtinės plunksnos blankių violetinių atspalvių. Kaklo užpakalinėje dalyje pereinančioje į nugarą yra ryški balta dėmė. Prie kūno pamato sparnai platūs į galą siaurėjantys. Uodega palyginti neilga. Snapas atrodo galingas, išskirtinai labai didelis, juodas su nedidele balta ar balsva dėmele jo gale. Prie snapo pamato ant nosies iš abiejų pusių išaugę „šereliai“. Kojos juodos. Akies rainelė tamsiai ruda.

Elgsena[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Monogamai. Baltakakliai ragasnapiai krankliai dažniausiai gyvena sėsliai, nors neperintys dalinai klajoja dideliais būriais, kuriuose kartais būna iki 800 šių paukščių. Puikiai vaikšto žeme. Kaip ir kitos varninių šeimos rūšys, tarp kitų gyvūnų pasižymi vienu aukščiausiu intelekto koeficientu.

Veisimasis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lizdus suka klifuose, rečiau medžiuose. Lizdas pagrinde susuktas iš šakų, įv. pagaliukų ir sutvirtintas vilna, plaukais, žole. Gyvenantys Kenijoje kiaušinius deda spalio ir gruodžio mėnesiais, Ugandoje rugpjūčio – spalio mėnesiais, Konge vasario mėn., Tanzanijoje spalio mėn., Malavyje rugsėjo – lapkričio mėnesiais, Zambijoje rugsėjo mėnesį. Dėtyje 1–7, dažniausiai 3–5 kiaušiniai. Jų ilgis 46,0–56,9 mm, plotis 31,6–35,0 mm. Peri tik patelė 19–26 dienas. Išsiritę jaunikliai per 7–10 dienų pasiekia trečdalį suaugusiųjų svorio ir apauga pirmuoju plunksnų apdaru. Per 21–28 jaunikliai pradeda skraidyti.

Maitinimasis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Visalesis, bet daugiausiai minta gyvulinės kilmės maistu – smulkesniais stuburiniais ir bestuburiais, įskaitant skėriais, vabalais ir jų lervomis, kirmėlėmis, žmonių išmetamomis maisto atliekomis, smulkiais ropliais. Neatsisako šalikelėse gulinčios dvėselienos. Lesa ir augalinį maistą – grūdus, riešutus.

Artimiausia rūšis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Genetiškai ir išvaizda baltakakliams ragasnapiams krankliams artimiausi yra baltapakaušiai ragasnapiai krankliai (Corvus crassirostris) gyvenantys nedideliame š.r. Afrikos plote ir išsiskiriantys galvos viršūgalvyje ryškia balta dėme. Abi šias rūšis pastaruoju metu linkstama išskirti į atskirą ragasnapių kranklių (Corvultur) pogentę arba gentį.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Wikimedia alt gold.svg

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.

Wikimedia alt gold.svg Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.