Ušasė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Jump to navigation Jump to search
84 pridėti baitai ,  prieš 6 metus
S
[[Vaizdas:Venus_with_reflection.jpg|thumb|250px|Ušasė nakties danguje]]
Indų mitologijoje '''Ušasė''' ('''Ušas''', [[Sanskritas|sanskritu]] उषस्: ushás, „aušra“)  – aušros deivė. Jai skirta 20 [[Rigveda|Rigvedos]] himnų.
 
Vaizduojama kaip jauna, patraukli mergelė spindinčiais drabužiais, važiuojanti karietoje. Ušasė rodo save Visatai, apnuogina krūtis, rengiasi kaip šokėja; ją vadina spindinčiąja, blizgančiąja, šviesiąja, auksine, aprėdyta šviesa ir t. t.
Ypač pabrėžiamas Ušasės vadovavimas dainininkams: ji apdovanoja meistriškumu (''Rigveda'' I 48, 12), nukreipia ir įkvėpia dainininką. Ušasė pagimdo Saulę (VII 78, 3), paruošia jai kelią (I 113, 16), atveda ją; pasirodo kartu su saulės spinduliais, grumiasi su [[Surja]], ateina pas jį, išeina iš nakties sesers (IV 52, 1), pakeisdama ją (X 127, 3).
 
Ušasė tiesia kelius ir žmonėms: ji paruošia kelius, prižiūri juos ir apšviečia. Pati Ušasė gyvena tvirtovėje ant kalno. Ji  – dangaus duktė, bet tuo pačiu ir pagimdyta Surjos (II 23, 2), ir ji yra jo žmona (VII 75, 5). Kartu Ušasė  – [[Ašvinas|Ašvinų]], plg. su lietuvišku žodžiu „ašvienis“) motina (III 39, 3), dievų motina (I 113, 19), karvių ir netgi himnų kūrimo motina (V 47, 1); ji  – nakties ir dievų (iš dalies, [[Aditjas|Aditjų]]) sesuo, savo tėvo, Surjos, Saulės, galbūt [[Pušana|Pušanos]] meilužė (V 55); didžiausia reikšmė skiriama incestiniams ryšiams su tėvu - – dangumi.
 
Artimiausius santykius Ušasė turi su soliarinėmis dievybėmis (Surja, [[Savitaras|Savitaru]], Ašvinais, [[Agnis|Agniu]] ir pan.). Ji „labiausiai panaši į [[Indra|Indrą]]“ (VII 79, 3), bet nežiūrint to, būtent su Indra kyla didžiausias konfliktas: apsvaigęs nuo [[soma|somos]], Indra savo [[vadžra]] sudaužo Ušasės vežimą, o Ušasei pavyksta pasislėpti.
 
„Aitarėja - – brahmane“ (VII) [[Šunahšepa]] meldžiasi Ušasei. Kitur, nei „Rigvedose“, Ušasė pasirodo labai retai ir greitai, po [[vedos|vedų]] laikotarpio, visai išnyksta iš panteono, nors netiesioginius pėdsakus galima aptikti saulės pagalbininke [[Uši]]. Ušasės atvaizdo archaiškumas yra neabejotinas; ją lygino su Didžiosios Motinos tipo deivių veidais (hypostasis), kas liudijama tekstuose ir mene, bent jau Indijoje Mohendžo-Daro laikais.
 
Ušasės atvaizdas kildinamas dar iš indoeuropietiško tikėjimo apie aušrą.

Naršymo meniu