Papua Naujoji Gvinėja: Skirtumas tarp puslapio versijų
S r2.7.3) (robotas Keičiama: uk:Папуа-Нова Гвінея |
S r2.7.2+) (robotas Keičiama: uk:Папуа — Нова Гвінея |
||
Eilutė 292: | Eilutė 292: | ||
[[tt:Папуа — Яңа Гвинея]] |
[[tt:Папуа — Яңа Гвинея]] |
||
[[ug:پاپۇئا يېڭى گۋىنېيە]] |
[[ug:پاپۇئا يېڭى گۋىنېيە]] |
||
[[uk:Папуа |
[[uk:Папуа — Нова Гвінея]] |
||
[[ur:پاپوا نیو گنی]] |
[[ur:پاپوا نیو گنی]] |
||
[[uz:Papua Yangi Gvineya]] |
[[uz:Papua Yangi Gvineya]] |
23:37, 3 birželio 2012 versija
| |||||
Papua Naujoji Gvinėja žemėlapyje | |||||
Valstybinė kalba | anglų | ||||
Sostinė | Port Morsbis | ||||
Didžiausias miestas | Port Morsbis | ||||
Valstybės vadovai • Karalienė • - • - |
Elžbieta II - - | ||||
Plotas • Iš viso • % vandens |
462 840 km2 (53) - | ||||
Gyventojų • 2008 liepa • Tankis |
5,931,769 (104) 12,8 žm./km2 (170) | ||||
BVP • Iš viso • BVP gyventojui |
2007 16.56 mlrd. $ (126) 2,900 $ (132) | ||||
Valiuta | kina (PGK) | ||||
Laiko juosta • Vasaros laikas |
UTC +10 - | ||||
Nepriklausomybė |
Nuo Australijos 1975 m. | ||||
Interneto kodas | .pg | ||||
Šalies tel. kodas | +675 |
Papua Naujoji Gvinėja – yra trečioji pagal dydį pasaulyje sala - valstybė po Indonezijos ir Madagaskaro. Ji yra Ramiajame vandenyne, rytinėje Naujosios Gvinėjos salos dalyje. Sostinė – Port Morsbis. Saloje gyvena beveik tūkstantis tautų, daugiausiai labai nedidelių, joje yra ketvirtadalis visų pasaulio kalbų.
Istorija
Melanezijos istorija |
Papuasai |
Malajų-polineziečių migracijos (Lapita kultūra) |
Melanezijos megalitinės kultūros
|
Kolonijos: |
Nyderlandų Naujoji Gvinėja, Vokietijos Naujoji Gvinėja, Papua, Britų kolonijos
|
Dabartiniai politiniai vienetai: |
Fidžis, Vanuatu, Saliamono salos, Naujoji Kaledonija, Papua Naujoji Gvinėja |
Pagrindinis straipsnis: Papua Naujosios Gvinėjos istorija
Prieš europiečių kolonizaciją šalyje gyveno papuasai ir (šiaurinėse pakrantėse) melaneziečiai. 1884 m. Naujojos Gvinėjos pietrytinėje dalyje, pavadintoje Papua, protektoratą įvedė Didžioji Britanija, o salos šiaurės rytinę dalį užgrobė Vokietija (Vokietijos Naujoji Gvinėja). 1888 m. Didžioji Britanija Papua paskelbė savo kolonija, o 1906 m. ją perdavė valdyti Australijai.
Per I pasaulinį karą Australijos kariuomenė užėmė ir Vokietijai priklaususią salos dalį. 1920 m. Tautų Sandrauga suteikė Australijai mandatą valdyti užimtą Vokietijos salos dalį, kuriai prigijo Naujosios Gvinėjos pavadinimas.
Po II pasaulinio karo salą toliau valdė Australija. 1949 m. Australija administratiškai sujungė abi salos dalis.
1973 m. pabaigoje sala gavo vidaus savivaldą, o po dvejų metų 1975 m. rugsėjo 16 d. Papua Naujoji Gvinėja paskelbta nepriklausoma valstybe. Tą pačią dieną priimta ir naujoji šalies konsitucija.
1997 m. pasibaigė devynerius metus trukęs separatistinis sukilimas Bugenvilio saloje, kurio metu žuvo apytiksliai 20 000 žmonių.
Politinė sistema
Pagrindinis straipsnis: Papua Naujosios Gvinėjos politinė sistema
Papua Naujoji Gvinėja priklauso Tautų Sandraugai, o šalies valdovė yra Anglijos karalienė Elžbieta II. Šalies politinė sistema vadinama konstitucinė parlamentinė demokratija.
Tikroji valdžia priklauso Papua Naujosios Gvinėjos ministrui pirmininkui, kuris vadovauja vyriausybei, o šalies įstatymus leidžia parlamentas, kurį sudaro 109 nariai (iš jų 20 sudaro provincijų gubernatoriai). Kandidatai į parlamentą yra renkami, kai ministras pirmininkas sušaukia šalies rinkimus praėjus ne daugiu penkeriems metams po paskutinių rinkimų.
Nuo 1975 m. parlamento rinkimai vyko pagal sistemą, kuomet nugalėtojas būdavo paskirtas daugiausiai balsų surinkęs narys. Todėl dažnai nugalėtojas būdavo surinkęs mažiau nei 15 % rinkėjų balsų. 2001 m. buvo priimtas nutarimas rinkimus rengti pagal apriboto balso sistemą, pagal kurią reikia skirti balus keliems kandidatams iš karto. 2007 m. rinkimai buvo pirmieji šalyje, rengti pagal tokią sistemą.
Politinės partijos ir lyderiai
- Nacionalinė Sąjungos Partija (NA) [Michael SOMARE];
- Papua ir Naujosios Gvinėjos Sąjungos partija (PANGU PATI) [Andrew KUMBAKOR];
- Papua Naujosios Gvinėjos partija (PNGP) [Sir Mekere MORAUTA];
- Žmonių Demokratinis Judėjimas (PDM) [Michael OGIO];
- Žmonių Judėjimo Partija (PAP) [Gabriel KAPRIS];
- Suvienyta Išteklių Partija (URP) [William DUMA] (2007)
Administracinis suskirstymas
Pagrindinis straipsnis: Papua Naujosios Gvinėjos provincijos
Papua Naujoji Gvinėja yra padalinta į keturis regionus, kurie nėra pagrindiniai administraciniai vienetai šalyje.
Šalis yra dalinama į 20 provincijas: 18 provincijų ir dvi autonomines provincijas - Bongailvilį ir Sostinės rajoną. Kiekviena provincija dalinama į vieną ar daugiau rajonų, o rajonai dar dalinami į vieną ar daugiau vietinius regionus.
Provincijos yra pagrindinis šalies administracinio skirstymo vienetas.
Šalį sudaro tokios provincijos:
- Centrinė
- Simbu
- Rytų Aukštumos
- Rytų Naujoji Britanija
- Rytų Sepikas
- Enga
- Įlanka
- Madangas
- Manusas
- Milno įlanka
- Morobės provincija
- Naujoji Airija
- Oras
- Bugenvilis
- Pietų Aukštumų provincija
- Vakarai
- Vakarų Aukštumų provincija
- Vakarų Naujoji Britanija
- Sandaunas
- Nacionalinė sostinės teritorija
Geografija
Pagrindinis straipsnis: Papua Naujosios Gvinėjos geografija
Papua Naująją Gvinėją sudaro apie 600 salų. Tai Naujoji Gvinėja, Naujoji Britanija ir daug mažų salų. Salos daugiausia vulkaninės, bet yra ir koralinės kilmės salų. Naujosios Gvinėjos pakrantė pelkėta, ji pamažu aukštėja ir Naujosios Gvinėjos centrinė dalis tampa kalnuota (vakarinėje salos dalyje, priklausančioje Indonezijai yra aukščiausia Okeanijos viršunė - Džaja). Mažesnės salos išsidėsčiusios Bismarko ir Saliamono jūrose.
Didžiausios salos: Naujoji Gvinėja, Naujoji Britanija, Naujoji Airija, Bugenvilio sala, Manuso sala, Tagula
Ekonomika
Pagrindinis straipsnis: Papua Naujosios Gvinėjos ekonomika
Papua Naujoji Gvinėja - agrarinė, atsilikusios ekonomikos valstybė. Pramonė sukuria 35 % BVP, žemės ūkis - 35 %, aptarnavimo sfera - 30 %. Naudingųjų iškasenų gavyba (auksas, gamtinės dujos, sidabras, varis). Maisto (aliejaus, žuvies) pramonė. Žvejyba, miškininkystė. Eksportuojamas aliejus, auksas, varis, mediena, kava, krevetės. Importuojamas transporto, buitinės priemonės, cheminės medžiagos, degalai. Pagrindiniai prekybos parteneriai - Australija, Japonija, Vokietija.
Gyventojai
Pagrindinis straipsnis: Papua Naujosios Gvinėjos gyventojai
Papua Naujoji Gvinėja – viena heterogeniškiausių pasaulio valstybių. Čia gyvena šimtai nedidelių tautelių. Dauguma gyventojų (~85 %) yra papuasai (papua kalbomis kalbančios tautos). Šaliai priklausančiose salose gyvena mikroneziečiai ir melaneziečiai. Be to, yra kinų, išeivių iš Europos, australų, filipiniečių. 2006 metų duomenimis, čia gyvena 5,67 mln. žmonių.
Papua Naujojoje Gvinėjoje vartojama virš 820 kalbų (tai sudaro 12 % viso pasaulio kalbų). Kaip valstybinė kalba naudojama anglų (tačiau vartojama mažai). Taip pat valstybinės kalbos statusą turi plačiai paplitę pidžinai: Tok Pisin ir Hiri Motu.
Nors 96 % šalies gyventojų laikomi krikščionimis, dauguma jų šią religiją gausiai papildo vietinių tikėjimų elementais. Religinė sudėtis: Romos katalikai 27 %, evangelikai liuteronai 19,5 %, Jungtinė Bažnyčia 11,5 %, septintosios dienos adventistai 10 %, sekmininkai 8,6 %, evangelikų aliansas 5,2 % ir kt. (Jehovos liudytojai, baptistai, Išgelbėjimo armija ir tt.). Yra protėvių kulto išpažinėjų, musulmonų, bahajų.
Kultūra
Pagrindinis straipsnis: Papua Naujosios Gvinėjos kultūra
Šalies kultūra įvairialypė ir išsaugojusi savo senovines tradicijas. Papua tautos garsėja medžio raižybos tradicijomis, puošniais apeiginiais drabužiais, ginkluote, šokiais. Ilgą laiką šalie valiuta buvo jūros kriauklės, kurios ir dabar naudojamos, pvz., išperkant nuotaką.
Populiariausia sporto šaka – regbis. Taip pat populiarus futbolas, kriketas.
Kita informacija
- Papua Naujosios Gvinėjos ryšiai
- Papua Naujosios Gvinėjos transportas
- Papua Naujosios Gvinėjos karinės pajėgos
- Papua Naujosios Gvinėjos tarptautiniai santykiai
Nuorodos
Bendros nuorodos:
Žemėlapiai:
- Papua Naujosios Gvinėjos fizinis žemėlapis
- Papua Naujosios Gvinėjos administracinis žemėlapis
- Papua Naujoji Gvinėja googlemaps žemėlapyje
|
|