Britų Vakarų Ramiojo Vandenyno Teritorijos

British Western Pacific Territories
Britų imperijos kolonijų grupė
← 1877 – 1976 →   →   →
Vėliava
Location of Britų Vakarų Ramiojo Vandenyno Teritorijos Britų valdos Okeanijoje
Sostinė	Suva (1877–1952) Honiara (1952–1976)
Kalbos	anglų
Politinė struktūra	Britų imperijos kolonijų grupė
Komisaras
1877–1880	Arthur Hamilton-Gordon
1973–1976	Donald Luddington
Era	kolonializmas
- Įkurta	1877 m.
- Panaikinta	1976 m.
Valiuta	svaras sterlingų

Britų vakarų Ramiojo vandenyno teritorijos (angl. British Western Pacific Territories) – Britanijos kolonija Okeanijoje (Polinezijoje ir Melanezijoje, iš dalies ir Mikronezijoje), egzistavusi 1877–1976 m., apėmusi dabartinius politinius vienetus: Fidžį, Vanuatu, Saliamono salas, Pitkerno salas, Kuko Salas, Niuė, Nauru, Tokelau, Tongą, Tuvalu, Kiribatį.

Nors atsiduria visiškai teritorijos centre, Britanija nevaldė Samoa salų, kurias dalinosi Vokietija ir JAV.

Kolonijos istorija

Įkūrimas

Kolonijos atsiradimas buvo nulemtas augančių Britanijos interesų Okeanijoje. Po to, kai buvo kolonizuota Australija ir Naujoji Zelandija, Britanija ėmė kolonizuoti aplinkui esančias salas.

Pirmoji kolonija buvo Fidžis, sukurta 1874 m. Fidžio sostine tapo Suva, kuri ilgainiui tapo visų britiškų Okeanijos kolonijų sostine.

Ekspansija

Kolonijos plėtimas vyko tokiu būdu, kad kiekvienas naujai prijungtas vienetas suformuodavo atskirą administracinį vienetą:

• 1888: Kuko salos (Rarotonga karalystė) – viena pirmųjų įjungtų teritorijų.
• 1892: Gilberto ir Elis salos (dab. Kiribatis ir Tuvalu) – prijungtos kartu kaip protektoratas. 1916 m. gavo kolonijos statusą.
• 1893: Saliamono salos – gautos po konflikto su Vokietija ir JAV dėl Samoa salų. Britanijai atsisakius interesų šiame salyne, su Vokietija buvo sutarta pasidalinti Saliamono salyną, iš kurio Vokietijos Naujoji Gvinėja gavo tik šiauriausią salą: Bugenvilį.
• 1898: Junion salos – 1889 m. C. F. Oldham salose iškėlus Britanijos vėliavą, jos vėliau oficialiai tapo kolonija.
• 1898: Pitkerno salos
• 1900: Tonga – po Tongos karaliaus mirties Tongos karalystė buvo paskelbta britų protektoratu, bet joje išsaugota vietinė monarchija, kuri valdo iki šiol.
• 1900: Niuės karalystė – priimta pati pasiprašiusi
• 1906: Naujieji Hebridai – valdyta kartu su Prancūzija
• 1914: Nauru – formaliai administravo kartu su Australija ir Naująja Zelandija.
• 1916: Fenikso salos – beveik negyvenama salų grupė, nuo 1939 m. administruota kartu su JAV

Pabaiga

Prasidėjus XX a. Britanija dalį savo Okeanijos kolonijų perdavė Naujajai Zelandijai. Per II Pasaulinį karą kai kurios jos kolonijinės teritorijos (Gilberto ir Elis salos, Nauru) buvo okupuotos Japonijos imperijos, bet vėliau sugrįžo. Dekolonizacija sunaikino šią britų koloniją visiškai.

Polinezijos istorija
Malajų-polineziečių migracija
Archeologinės kultūros:
Lapita, moai, marae, heiau, langi
Monarchijos:
Tui Manua > Tui Tonga
Malietoa, Niujė, Rarotonga, Bora Bora, Rajatėja, Huahinė, Taitis, Tuamotu, Mangareva, Huku Hiva, Havajai, Rapanujas
Kolonijos:
Britų, Naujoji Zelandija, Prancūzų, Havajai, Amerikos Samoa, Vokietijos Samoa
Dabartiniai politiniai vienetai:
Naujoji Zelandija, Amerikos Samoa, Havajai, Prancūzų Polinezija, Kuko Salos, Niujė, Pitkerno salos, Samoa, Tonga, Tuvalu, Tokelau, Valis ir Futuna

Svarbiausia atsiskyrimų raida:

• 1901: Niuė – pabuvusi kolonijoje tik vienerius metus, Niuė atiduota Naujajai Zelandijai
• 1901: Kuko salos – atiduotos Naujajai Zelandijai
• 1926: Junion salos – perduotas administruoti Naujajai Zelandijai
• 1967: Nauru – paskelbė nepriklausomybę.
• 1970: Fidžis – paskelbė nepriklausomybę
• 1970: Tonga – pasibaigus sutarties galiojimui, Tonga tapo nepriklausoma monarchija.
• 1976: Gilberto ir Elis salos paskelbė nepriklausomybę kaip dvi valstybės – Kiribatis ir Tuvalu. Prie pirmojo teritorijos prijungtos Fenikso salos. Tuo metu oficialiai panaikintos ir Teritorijos kaip vienetas.

Likusios britų kolonijos Okeanijoje paskelbė nepriklausomybę kaip Saliamono salos (1978) ir kaip Vanuatu (1980). Vienintelė iki šiol išlikusi Britų kolonija Okeanijoje yra Pitkerno salos.

Administracija

Teritorijos buvo valdomos kaip Britų imperijos dalis. Jų aukščiausias valdytojas buvo tituluojamas High commissioner. Koloniją sudarė šie vienetai:

Vėliava	Protektoriatas	Prijungimas	Atskyrimas	Centras	Regionas
	Fidžio kolonija	1877	1952	Suva	Melanezija
	Kuko Salų Federacija	1893	1901	Avarua	Polinezija
	Gilberto ir Eliso salos	1892	1976	Banaba	Mikronezija ir Polinezija
	Britų Saliamono salos	1893	1976	Honiara	Melanezija
	Sąjungos salos	1877	1926		Polinezija
	Pitkerno salos	1898	1952	Adamstaunas	Polinezija
	Tonga	1900	1970	Nukualofa	Polinezija
	Niujė	1900	1901	Alofis	Polinezija
	Naujieji Hebridai	1906	1980	Port Vila	Melanezija
	Nauru	1914	1967		Mikronezija
	Kantono ir Enderberio salos	1939	1979	Tebaronga	Polinezija