Pereiti prie turinio

Britų Vakarų Ramiojo Vandenyno Teritorijos

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
British Western Pacific Territories
Britų imperijos kolonijų grupė

1877  1976
 

 

Flag of Britų Vakarų Ramiojo Vandenyno Teritorijos

Vėliava

Location of Britų Vakarų Ramiojo Vandenyno Teritorijos
Location of Britų Vakarų Ramiojo Vandenyno Teritorijos
Britų valdos Okeanijoje
Sostinė Suva (1877–1952)
Honiara (1952–1976)
Kalbos anglų
Politinė struktūra Britų imperijos kolonijų grupė
Komisaras
 1877–1880 Arthur Hamilton-Gordon
 1973–1976 Donald Luddington
Era kolonializmas
 - Įkurta 1877 m.
 - Panaikinta 1976 m.
Valiuta svaras sterlingų

Britų vakarų Ramiojo vandenyno teritorijos (angl. British Western Pacific Territories) – Britanijos kolonija Okeanijoje (Polinezijoje ir Melanezijoje, iš dalies ir Mikronezijoje), egzistavusi 1877–1976 m., apėmusi dabartinius politinius vienetus: Fidžį, Vanuatu, Saliamono salas, Pitkerno salas, Kuko Salas, Niuė, Nauru, Tokelau, Tongą, Tuvalu, Kiribatį.

Nors atsiduria visiškai teritorijos centre, Britanija nevaldė Samoa salų, kurias dalinosi Vokietija ir JAV.

Kolonijos istorija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kolonijos atsiradimas buvo nulemtas augančių Britanijos interesų Okeanijoje. Po to, kai buvo kolonizuota Australija ir Naujoji Zelandija, Britanija ėmė kolonizuoti aplinkui esančias salas.

Pirmoji kolonija buvo Fidžis, sukurta 1874 m. Fidžio sostine tapo Suva, kuri ilgainiui tapo visų britiškų Okeanijos kolonijų sostine.

Kolonijos plėtimas vyko tokiu būdu, kad kiekvienas naujai prijungtas vienetas suformuodavo atskirą administracinį vienetą:

Prasidėjus XX a. Britanija dalį savo Okeanijos kolonijų perdavė Naujajai Zelandijai. Per II Pasaulinį karą kai kurios jos kolonijinės teritorijos (Gilberto ir Elis salos, Nauru) buvo okupuotos Japonijos imperijos, bet vėliau sugrįžo. Dekolonizacija sunaikino šią britų koloniją visiškai.

Polinezijos istorija
Malajų-polineziečių migracija
Archeologinės kultūros:
Lapita, moai, marae, heiau, langi
Monarchijos:
Tui Manua > Tui Tonga
Malietoa, Niujė, Rarotonga, Bora Bora, Rajatėja, Huahinė, Taitis, Tuamotu, Mangareva, Huku Hiva, Havajai, Rapanujas
Kolonijos:
Britų, Naujoji Zelandija, Prancūzų, Havajai, Amerikos Samoa, Vokietijos Samoa
Dabartiniai politiniai vienetai:
Naujoji Zelandija, Amerikos Samoa, Havajai, Prancūzų Polinezija, Kuko Salos, Niujė, Pitkerno salos, Samoa, Tonga, Tuvalu, Tokelau, Valis ir Futuna

Svarbiausia atsiskyrimų raida:

  • 1901: Niuė – pabuvusi kolonijoje tik vienerius metus, Niuė atiduota Naujajai Zelandijai
  • 1901: Kuko salos – atiduotos Naujajai Zelandijai
  • 1926: Junion salos – perduotas administruoti Naujajai Zelandijai
  • 1967: Nauru – paskelbė nepriklausomybę.
  • 1970: Fidžis – paskelbė nepriklausomybę
  • 1970: Tonga – pasibaigus sutarties galiojimui, Tonga tapo nepriklausoma monarchija.
  • 1976: Gilberto ir Elis salos paskelbė nepriklausomybę kaip dvi valstybės – Kiribatis ir Tuvalu. Prie pirmojo teritorijos prijungtos Fenikso salos. Tuo metu oficialiai panaikintos ir Teritorijos kaip vienetas.

Likusios britų kolonijos Okeanijoje paskelbė nepriklausomybę kaip Saliamono salos (1978) ir kaip Vanuatu (1980). Vienintelė iki šiol išlikusi Britų kolonija Okeanijoje yra Pitkerno salos.

Teritorijos buvo valdomos kaip Britų imperijos dalis. Jų aukščiausias valdytojas buvo tituluojamas High commissioner. Koloniją sudarė šie vienetai:

Vėliava Protektoriatas Prijungimas Atskyrimas Centras Regionas
Fidžio kolonija18771952SuvaMelanezija
Kuko Salų Federacija18931901AvaruaPolinezija
Gilberto ir Eliso salos18921976BanabaMikronezija ir Polinezija
Britų Saliamono salos18931976HoniaraMelanezija
Sąjungos salos18771926Polinezija
Pitkerno salos18981952AdamstaunasPolinezija
Tonga19001970NukualofaPolinezija
Niujė19001901AlofisPolinezija
Naujieji Hebridai19061980Port VilaMelanezija
Nauru19141967Mikronezija
Kantono ir Enderberio salos19391979TebarongaPolinezija