Volisas ir Futūna

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Wallis-et-Futuna
vėliava herbas
(Detaliau) (Detaliau)
Volisas ir Futūna žemėlapyje
Valstybinė kalba prancūzų
Sostinė Mata Utu
Didžiausias miestas Mata Utu
Valstybės vadovai

 

Plotas
 – Iš viso
 – % vandens
 
274 km² (-)
Gyventojų
 – 2008
 – Tankis
 
13 445 (-)
49 žm./km² (-)
BVP
 – Iš viso
 – BVP gyventojui
-
- mlrd. - (-)
- (-)
Valiuta CFP frankas
Laiko juosta
 – Vasaros laikas
UTC+12
-
Nepriklausomybė

Valstybinis himnas himnas
Interneto kodas .wf
Šalies tel. kodas 681

Volisas ir Futūna (pranc. Territoire de Wallis et Futuna) – Prancūzijai priklausanti užjūrio teritorija, turinti savivaldos statusą. Tai dvi salų grupės Ramiojo vandenyno pietvakariuose (salos priklauso vakarų Polinezijai):

  • Voliso (Wallis) sala arba Uvea.
  • Futūnos (arba Horno (Horne)) salos – Futūna ir Alofis (Alofi).

Bendras teritorijos plotas 274 km². Gyventojų - 15435. Administracinis centras – Mata Utu (Uvea saloje).

Etimologija[taisyti | redaguoti kodą]

Voliso sala tokį pavadinimą gavo pagal XVIII a. anglų keliautoją kapitoną Samuelį Volisą (Samuel Wallis), tačiau vietinis pavadinimas Uvea yra žymiai senesnis. Įdomu, kad tiek Uvea, tiek ir Futūna turi savo vardo kopijas Ramiajame vandenyne: Uvea (Ouvéa) sala yra ir Naujojoje Kaledonijoje, Ištikimybės salų (Loyalty Islands) grupėje, o Futūnos bendravardė sala yra Vanuatu salyne (Naujuosiuose Hebriduose).

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Apie XII a. Uvea, Futuna ir Alofi salos buvo įtrauktos į Tongos imperijos hegemonijos sferą, čia buvo sukurta administracija, salos mokėjo duoklę. Apie Tongos įtaką byloja ir architektūrinis palikimas - vienas žymiausių salų kultūros paminklų yra Tongos tvirtovė Talietumu.

Tikriausiai apie XVI a. saloms galiausiai pavyko tapti nepriklausomomis nuo Tongos. Čia susikūrė trys atskiros valstybėlės, valdomos vietos vadų. Tai buvo 'Uvea (Voliso saloje, valdoma Lavelua linijos), Alo (Futūnos rytinė dalis ir Alofi sala, valdoma Tui Agaifo linijos) ir Sigave (Futūnos vakarinis trečdalis, valdomas Sau linijos). Visos trys karalystės išliko iki mūsų dienų kaip administraciniai vienetai ir išlaikė savo dinastijas.

Salas XVII-XVIII a. atrado olandai ir anglai. Labiausiai čia įsitvirtino prancūzų misionieriai, kurie apkrikštijo vietos vadus. Kilus neramumams, 1842 m. jie paprašė Prancūzijos protekcijos. 1887 m. Prancūzija pasirašė protekcijos sutartį su Uvea karalyste, o kitais metais - su Alo ir Sigave. Taip salos tapo protektoratu, valdomu iš Naujosios Kaldonijos. 1917 m. joms suteiktas kolonijos statusas, nors kolonija išliko pavaldi Naujajai Kaldonijai.

1959 m. gyventojai referendume nubalsavo už tai, kad salos būtų paskelbtos užjūrio teritorija ir 1961 jos tapo atskira valda.

Ekonomika[taisyti | redaguoti kodą]

Žemdirbystė (kokosai, daržovės), kiaulininkystė, žvejyba, kopros rinkimas.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Commons-logo.svg Vikiteka: Volisas ir Futūna – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka