Protėvių kultas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Protėvių kultas – mirusių žymių genties, giminės žmonių, tokių kaip vadai, žyniai, patriarchai, garbinimas. Manoma, kad tai viena seniausių religinio kulto formų, būdinga daugeliui religijų. Protėvių kultas siejasi su tikėjimu pomirtiniu gyvenimu, tuo, kad mirusiųjų vėlės gali veikti gyvųjų gyvenimą. Protėvių kultas yra susipynęs su mirusiųjų kultu, laikomas viena iš jo apraiškų.

Protėvių kultas dar pirmojoje XX a. pusėje gyvavo šintoizme – tuomet valstybinėje Japonijos religijoje.[1]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Protėvių kultas. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, IX t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1982. T.IX: Pintuvės-Samneris, 233 psl.