Romainiai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Portal.svg
Romainiai
Romainiai.jpg
Romainių gatvė

Romainiai
Koordinatės 54°56′00″N 23°49′00″E / 54.93333°N 23.81667°E / 54.93333; 23.81667 (Romainiai)Koordinatės: 54°56′00″N 23°49′00″E / 54.93333°N 23.81667°E / 54.93333; 23.81667 (Romainiai)
Apskritis Kauno apskrities vėliava Kauno apskritis
Savivaldybė Kauno miestas
Seniūnija Šilainių seniūnija
Commons-logo.svg Vikiteka: RomainiaiVikiteka
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)
Vardininkas: Romáiniai
Kilmininkas: Romáinių
Naudininkas: Romáiniams
Galininkas: Romáinius
Įnagininkas: Romáiniais
Vietininkas: Romáiniuose

Romainiai – Kauno miesto dalis šiaurės vakarinėje miesto dalyje, į šiaurę nuo Lampėdžių.

Yra Romainių tuberkuliozės ligoninė (atidaryta 1937 m., dabar KMUK filialas), sanatorija, kapinės, koplyčia. Romainiuose daug miškų: rytinėje dalyje – Linkuvos miškas, vakarinėje – Šilainių miškas. Miškuose peri 32 paukščių rūšys, kurios įtrauktos į Europoje globaliai nykstančių sparnuočių sąrašą, veši įvairūs saugotini augalai. Romainiams priklauso taip pat Aukštutiniai Kaniūkai ir Vijūkai. Šiaurinė dalis Romainių likusi Kauno rajone.

Medinė skulptūra (Romainių g. pradžioje)

Romainiai yra Kauno miesto dalis, priklausanti Šilainių seniūnijai. Šiai seniūnijai taip pat priklauso Smėliai, Milikoniai, Linkuva, Sargėnai.

Gatvės Romainiuose: Agluonos g., Aitvarų g., Alko g., Archeologų g., Audenio g., Aukštutinių Kaniūkų g., Babtų g., V. Bacevičiaus g., S. Banaičio g., Berlainių g., Beržų g., Bivylių g., Brūžės g., Chodkevičių g., Dumburio g., Gailios g., Ganyklų g., Girios g., Gyrio g., Horizonto g., Kaimelės g., Kampinė g., Karalgirio g., Kaulenių takas, Kraigo g., Krivių g., Kudrėnų g., Laumių g., Liedos g., Liepynės g., Liepžiedžių g., Liucijanavos g., Lubinų g., Lukštinės g., Medekšinės g., K. Meko g., Meldų g., Melsvių g., V. Nagevičiaus g., J. Okso g., Pakalnės g., Paltiškių g., Paštuvos g., Pavejuonio g., J. Puzino g., A. Račkaus g., Ramybės g., Ramovės g., Raudondvario pl., K. Reisono g., Ridikų takas, Riedulių g., Ristūnų g., Romainiškių g., Romainių g., Samanų takas, J. Semaškos g., M. ir P. Šalčių g., Šilainių pl., Šventupės g., Tamsės g., Tymo g., Tiškevičių g., Tolivardžių g., V. Tuinylos g., Užliedžių g., Vieškeliuko g., Vijūkų g., E. Volterio g., Žagrenių g., Žaliabalnės g., Žibintų g., Žirgelių g., A. Žmuidzinavičiaus g., Žolynų g.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Romainių gyvenvietė minima XIV a. vidurio kryžiuočių kronikose. Gyvenvietės senumą liudija ir piliakalnis, ir šaknis Rom -. Tai ta pati šaknis, kaip ir žodžių ramus, romus, Ramovė, Romuva. Spėjama, kad čia buvusi lietuvių šventykla, stovėjęs aukuras ir degusi amžinoji ugnis. Romainių miško parke iki šių dienų išlikę švento ąžuolyno likučiai. Istorikų duomenimis, šiame miške vykdavo pagoniškos apeigos, čia buvęs svarbus lietuvių religinis centras.

1295 m. Ragainės komtūras Liudvikas iš Libencelės laimėjo mūšį prieš lietuvius ir sudegino šventu laikomą Romainių kaimą. 1336 m. Romainių saloje pastatyta Marienburgo pilis, o dešiniajame Nemuno krante – Bajenburgas (netoli Veliuonos). 13841402 m. sudaryti slapti kryžiuočių kelių į Lietuvą aprašymai, kurių bent dešimtadalis ėjo pro Romainius.

Apie XVI a. pastatyti senieji Romainių dvaro rūmai. XVIII a. Romainius valdė Vitebsko kaštelionas Simonas Sirutis, Karolis Prozoras ir jo sūnus Mauricijus, 1831 m. sukilimo metu vadovavęs Kauno apskrities 2000 sukilėlių būriui ir 2 mėnesiams užėmęs Kauną. Po sukilimo Romainius įsigijo bajoras Adomas Medekša.

18501917 m. valdė grafai Tiškevičiai, po to dvarą nusipirko J. Galvydis-Bikauskas, o palivarkas išnuomotas Draugijai kovai su tuberkulioze. 1937 m. šios draugijos Kauno skyriaus inciatyva Romainiuose įkurta tuberkuliozės ligoninė, pirmieji pacientai priimti liepos 2 d.

Miške stūkso nebaigto statyti Romainių forto liekanos (19131915 m.).

1946 m. Romainiai prijungti prie Kauno miesto.

Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Romainių dvare (vadintame Романь) mirė senojo Rusijos himno „Боже, царя храни“ autorius Aleksejus Lvovas (1798–1870).

Romainių kapinėse palaidotas tapytojas, vitražistas ir scenografas Stasys Ušinskas, lietuvių pasipriešinimo sovietinei okupacijai simbolis Romas Kalanta, religijotyrininkas Gintaras Beresnevičius, aktorius Viktoras Šinkariukas ir kt.

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]