Veršvai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Antraisias Veršvais anksčiau vadinosi Lampėdžiai.
Veršvai
Vietovė prijungta prie miesto 1946 m.
Magistralės Via Baltica viadukas Vilijampolėje.JPG
Via Baltica magistralės viadukas
Veršvai
Veršvai
Koordinatės 54°54′43″š. pl. 23°51′04″r. ilg. / 54.912°š. pl. 23.851°r. ilg. / 54.912; 23.851 (Veršvai)Koordinatės: 54°54′43″š. pl. 23°51′04″r. ilg. / 54.912°š. pl. 23.851°r. ilg. / 54.912; 23.851 (Veršvai)
Apskritis Kauno apskrities vėliava Kauno apskritis
Savivaldybė Kauno miesto savivaldybės vėliava Kauno miesto savivaldybė
Seniūnija Vilijampolės seniūnija
Vietovardžio kirčiavimas
(4 kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Veršvaĩ
Kilmininkas: Veršvų̃
Naudininkas: Veršváms
Galininkas: Veršvùs
Įnagininkas: Veršvaĩs
Vietininkas: Veršvuosè
Istoriniai pavadinimai rus. Вершвы, lenk. Werszwy

Veršvai – Kauno miesto dalis, esanti vakariniame pakraštyje, prie Vilijampolės, šalia Raudondvario plento.[2] Yra kapinės. Veršvams priskiriami ir Žemutiniai Kaniūkai. Stambus magistralės Via Baltica eismo mazgas (viadukas), jungiantis vakarinę Kauno apylanką, Raudondvario plentą ir Vakarinį tiltą per Nemuną. Stūkso Veršvų piliakalnis, prateka Veršvas, veikia Veršvų kapinės.

Etimologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Veršvo upelis

Veršvai yra vandenvardinis vietovardis, kilęs nuo čia pratekančio Veršvo upelio.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Prie Veršvų kapinių Atramos gatvėje

Archeologiniai tyrinėjimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Veršvų kapinynas.

Augant Kaunui, augo statybinio žvyro poreikis. Nuo seno čia buvo kasamos žvyrduobės. Vytauto Didžiojo Kultūros muziejaus (dab. Čiurlionio dailės muziejaus) priešistorinis skyrius 19381940 m. čia atliko tyrinėjimus. 1954 m. dar papildomai tyrinėta. Veršvų radiniai yra labai gausūs ir įvairūs. Buvo rasta mezolito ir neolito laikų sodybų liekanų, II–IV m. e. a. plokštinių-griautinių kapų, taip pat IX–XII a. plokštinių ir degintinių žmonių bei griautinių žirgų kapų. 1939 m. Veršvų kapinyne dvigubame kape rastas gerai išlikęs senovės Romos bronzinis ąsotėlis. Tai vienintelis toks radinys baltų genčių gyventose vietose.[3]

Įmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1933 m. pradėjo veikti gumos fabrikas „Inkaras“. 1959 m. įsikūrė ir tebeveikia vienintelė Lietuvoje sprogdinimo darbų įmonė.[4] 1946 m. Veršvai prijungti prie Kauno miesto.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1983 m. Požėlos rajonas
2000 Vilijampolės seniūnija

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1902 m. ir 1923 m.
1902 m.[5] 1923 m.sur.[6]
308 276


Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
  2. Baltic Maps. „Žemėlapis koordinatėmis 54.91 ir 23.85“ (Map). „Jāņa sēta“ Ltd. 
  3. Lietuvos gyventojų prekybiniai ryšiai I–XIII a., Lietuvoa TSR Mokslų akademijos istorijos institutas, Vilnius 1972 m.
  4. Sprogdinimų bendrovė „Detonas“
  5. Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
  6. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.