Viktoras Šinkariukas
| Viktoras Šinkariukas | |
|---|---|
| |
| Gimė | 1947 m. spalio 17 d. Kaunas |
| Mirė | 2008 m. rugsėjo 15 d. (60 metų) Kaunas |
| Palaidotas (-a) | Romainių kapinėse |
| Veikla | aktorius, režisierius |
| Organizacijos | Nacionalinis Kauno dramos teatras |
Viktoras Šinkariukas (1947 m. spalio 17 d. Kaune – 2008 m. rugsėjo 15 d. Kaune) – Lietuvos teatro aktorius ir režisierius.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1965 m. įstojo į Kauno valstybinio dramos teatro (KVDT) aktorinio meno studiją. 1975 m. baigė Maskvos Lunačiarskio teatro meno instituto neakivaizdinį skyrių.
Nuo 1966 m. KVDT aktorius. 1986 m. Kauno dramos teatre debiutavo kaip režisierius spektakliu Nikolajaus Koliados „Ragatkė“. Įvairių teatro premijų laureatas, Fortūnos diplomantas.
1994–1996 m. vadovavo Kauno aukštesniajai teatro mokyklai. Su auklėtiniais sukūrė spektaklius „Nepatekę į Rojų“ ir „OPS“ (pagal Vladimiro Nabokovo romaną „Kvietimas bausmei“) [1].
Palaidotas Romainių kapinėse.
Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Vaidmenys teatre: [2]
- 1967 m. – Pempė. Dalia Urnevičiūtė „Tyluva – 2 km“, rež. Algirdas Lapėnas, KVDT.
- 1967 m. – Gvidas. Dalia Urnevičiūtė „Tėvuko žaislai“, rež. Stasys Motiejūnas, KVDT.
- 1969 m. – Leitenantas. Janušas Korčakas „Karalius Motiejukas Pirmasis“, rež. Lidija Kutuzova, KVDT.
- 1969 m. – Viktoras. Mikaelas Tariverdijevas „Kas tu?“, rež. Lidija Kutuzova, KVDT.
- 1970 m. – Baltramiejus. Juozas Glinskis „Grasos namai“, rež. Jonas Jurašas, KVDT.
- 1971 m. – Sūnus. Čingizas Aitmatovas „Motinos laukas“, rež. Jonas Jurašas, KVDT.
- 1972 m. – Mileris. Peteris Šeferis „Juodoji komedija“, rež. Irena Bučienė, KVDT.
- 1972 m. – Valentinas. Michailas Roščinas „Valentinas ir Valentina“, rež. Leonid Lurje, KVDT.
- 1972 m. – Dailininkas. Juozas Grušas „Barbora Radvilaitė“, rež. Jonas Jurašas, KVDT.
- 1973 m. – Daerdas. R. Louleris „Septynioliktos lėlės vasara“, rež. Regina Steponavičiūtė, KVDT.
- 1975 m. – Klajūnas Eugenijus Ignatavičius, Jonas Vaitkus. „Svajonių piligrimas“, rež. Jonas Vaitkus.
- 1976 m. – Sūnus. Luidžis Pirandelas „Šeši personažai ieško autoriaus“, rež. Vytautas Čibiras, KVDT.
- 1977 m. – Ogarkovas. Leonidas Zorinas „Nepažįstamasis“, rež. Vytautas Čibiras, KVDT.
- 1978 m. – Aleksandras. Maksimas Gorkis „Paskutinieji“, rež. Jonas Vaitkus, KVDT.
- 1979 m. – Dilsas. Ivanas Radojevas „Raudona ir ruda“, rež. Jonas Vaitkus, KVDT.
- 1980 m. – Hunas. Matis Untas „Svarbiausioji repeticija“, rež. Jonas Vaitkus, KVDT.
- 1981 m. – Adolfas. Augustas Strindbergas „Kreditoriai“, rež. Gytis Padegimas, KVDT.
- 1983 m. – Filisas. Tenesis Viljamsas „Šauksmas“, rež. Jonas Vaitkkus, KVDT.
- 1984 m. – Buštecas. Aleksejus Dudarevas „Eiliniai“, rež. Vytautas Balsys, KVDT.
- 1984 m. – Andrius Katilius. Juozas Montvila „Didysis Geismas“, rež. Neris Karpuškaitė, KVDT.
- 1985 m. – Henris Bolingbrokas. Viljamas Šekspyras „Ričardas II“, rež. Jonas Vaitkus, KVDT.
- 1985 m. – Garibaldis. Justinas Marcinkevičius „Erelnyčia“, rež. Jonas Vaitkus, KVDT.
- 1986 m. – Trifonas. Manolis Koresas „Senelių namai“, rež. Jonas Vaitkus, KVDT.
- 1987 m. – Pontijus Pilotas, Bazarbajus. Čingizas Aitmatovas. „Golgota“, rež. Jonas Vaitkus, KVDT.
- 1988 m. – Gromovas. Balys Sruoga „Baisioji naktis“, rež. Vytautas Balsys, KVDT.
- 1992 m. – Ilja. Nikolajus Koliada „Ragatkė“, rež. Viktoras Šinkariukas, KVADT.
- 1999 m. – Ezra Menonas. Eugene O'Neillas „Elektrai skirta gedėti“, rež. Gintaras Varnas, KVADT.
- 2001 m. – Skalis. Marina Car „Portija Koglen“, rež. Gintaras Varnas, KVADT.
- 2001 m. – Dornas. Antonas Čechovas „Žuvėdra“, rež. Jonas Vaitkus, KVADT.
- 2002 m. – Piemuo. Sofoklis „Oidipas karalius“, rež. Oskaras Koršunovas, OKT.
- 2003 m. – Dėdė. Federikas Garsija Lorka „Donja Rosita arba Gėlių kalba“, rež. Gintaras Varnas, KVADT.
- 2004 m. – Svidrigailovas. Fiodoras Dostojevskis „Nusikaltimas ir bausmė“, rež. Gintaras Varnas, KVADT.
Vaidmenys kine: [3]
- 1972 m. – Vizgirda. „Herkus Mantas“, rež. Marijonas Giedrys.
- 1973 m. – Jura. „Sūnus“, rež. S. Aldžiubovas, „Ekran“.
- 1974 m. – Ulys. „Žvangutis“, rež. Gytis Lukšas.
- 1978 m. – Klevas. „Ko verkė pušys“, rež. Balys Bratkauskas, LTV.
- 1979 m. – Johanas. „Bethoveno gyvenimas“, rež. B. Galanteris, „Ekran“.
- 1981 m. – Fredas. „Medaus mėnuo Amerikoje“, meno vadovas Marijonas Giedrys, montažo rež. Almantas Grikevičius.
- 1986 m. – „Žvaigždžių skaičiuotojas“, rež. Anatolijus Tiutiunikas, Odesos kino studija.
- 1987 m. – „Čigonė Aza“, rež. Grigorijus Kochanas, A. Dovženkos kino studija.
- 1990 m. – kapitonas Robertas Pegrinis. „Marius“, rež. Marijonas Giedrys, Jonas Pakulis, LKS.
Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- 1974 m. – Jaunųjų atlikėjų konkurso laureatas
- 1977 m. – Jaunųjų atlikėjų konkurso laureatas
- 1978 m. – Laureato diplomas Rusų klasikinės dramaturgijos festivalyje už Aleksandro vaidmenį spektaklyje „Paskutinieji“
- 1985 m. – Laureato vardas Lietuvos teatrų festivalyje už Bušteco vaidmenį spektaklyje „Eiliniai“
- 1989 m. – Baltijos šalių teatro festivalio laureatas už vyro vaidmenį spektaklyje „Golgota“.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ http://www.kamane.lt/lt/pristato_kamane/sinkariukas/index_html/dokumentas_printable Archyvuota kopija 2007-06-22 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Viktoras Šinkariukas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 204
- ↑ Laimonas Tapinas. Lietuvos kinematografininkai. – V.: Mintis, 1986 m., 104 psl.