Birutė (Kaunas)
 | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
  Birutė |
||||||||||||||||
| Koordinatės | 54°52′10″ š. pl. 23°53′50″ r. ilg. / 54.86944°š. pl. 23.89722°r. ilg.Koordinatės: 54°52′10″ š. pl. 23°53′50″ r. ilg. / 54.86944°š. pl. 23.89722°r. ilg. | |||||||||||||||
| Apskritis |  Kauno apskritis
| |||||||||||||||
| Savivaldybė |  Kauno miesto savivaldybė
| |||||||||||||||
| Seniūnija | Aleksoto seniūnija | |||||||||||||||
| ||||||||||||||||
Birutė (anksčiau Naujoji Freda) – Kauno miesto dalis į pietryčius nuo Aleksoto, kairiajame Nemuno krante. Šiaurės vakarinė dalis dar žinoma kaip Birutė I, o pietrytinė kaip Birutė II – jas skiria J. Pabrėžos gatvė. Vyrauja sodybiniai gyvenamieji namai, yra sodų. Pietuose yra neveikiančios Seniavos kapinės, viduryje – Gamtininkų draugijos sklypas. Nemuno pakrantėje stūkso Jiesios piliakalnis. J. Pabrėžos gatvėje yra Šv. Elžbietos seserų kongregacijos vienuolynas.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Prieš I pasaulinį karą Birutėje I buvo Naujosios Fredos dvaras, kurį Stanislovas Gavronskis pardavė Aronui Frenkeliui. Tarpukariu šiaurinėje dalyje, prie botanikos sodo esantys sklypai išparceliuoti. Kaip Kauno priemiestis Birutė atsirado 1925 m.[1] 1949 m. Birutės I ir II kaimai priskirti Kauno miestui. 1950–1960 m. Birutė užstatyta sodybiniais namais ir nameliais.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Birutės kaimas. Birutė (Kaunas). Lietuviškoji enciklopedija, III t. Vilnius: „Spaudos Fondas“, bendradarbiaujant su Lietuvių Katalikų Mokslo Akademija, 1934-1935. T. 3: Batoras–Bohatta, XII p., 1167 psl.
- Birutė. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 237 psl.
.PNG)