Birutė (Kaunas)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Birutė
Vietovė prijungta prie miesto 1949 m.
[[Vaizdas:|270px]]
Birutė
Birutė
Koordinatės 54°52′08″š. pl. 23°53′49″r. ilg. / 54.869°š. pl. 23.897°r. ilg. / 54.869; 23.897 (Birutė)Koordinatės: 54°52′08″š. pl. 23°53′49″r. ilg. / 54.869°š. pl. 23.897°r. ilg. / 54.869; 23.897 (Birutė)
Apskritis Kauno apskrities vėliava Kauno apskritis
Savivaldybė Kauno miesto savivaldybės vėliava Kauno miesto savivaldybė
Seniūnija Aleksoto seniūnija
Vietovardžio kirčiavimas
(2 kirčiuotė)
Vardininkas: Birùtė
Kilmininkas: Birùtės
Naudininkas: Birùtei
Galininkas: Birùtę
Įnagininkas: Birutè
Vietininkas: Birùtėje
Istoriniai pavadinimai liet. Preidutė

Birutė (anksčiau Naujoji Freda) – Kauno miesto dalis į pietryčius nuo Aleksoto, į pietus nuo Fredos.[1] Šiaurės vakarinė dalis dar žinoma kaip Birutė I, o pietrytinė kaip Birutė II – jas skiria J. Pabrėžos gatvė.

Vyrauja sodybiniai gyvenamieji namai, yra sodų. Pietuose yra neveikiančios Seniavos kapinės, viduryje – Gamtininkų draugijos sklypas. Nemuno pakrantėje stūkso Jiesios piliakalnis. J. Pabrėžos gatvėje yra Šv. Elžbietos seserų kongregacijos vienuolynas.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šv. Elžbietos seserų vienuolynas

Prieš I pasaulinį karą Birutėje I buvo Naujosios Fredos dvaras, kurį Stanislovas Gavronskis pardavė Aronui Frenkeliui. Tarpukariu šiaurinėje dalyje, prie botanikos sodo esantys sklypai išparceliuoti. Kaip Kauno priemiestis Birutė atsirado 1925 m.[2] 1949 m. Birutės I ir II kaimai priskirti Kauno miestui. 19501960 m. Birutė užstatyta sodybiniais namais ir nameliais.

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1905 m. ir 1923 m.
1905 m.[3] 1923 m.sur.[4]
91 78


Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Baltic Maps. „Žemėlapis koordinatėmis 54.869 ir 23.897“ (Map). „Jāņa sēta“ Ltd. 
  2. Birutės kaimas. Birutė (Kaunas). Lietuviškoji enciklopedija, III t. Vilnius: „Spaudos Fondas“, bendradarbiaujant su Lietuvių Katalikų Mokslo Akademija, 1934-1935. T. 3: Batoras–Bohatta, XII p., 1167 psl.
  3. Гошкевич И. И. Виленская губернія: Полный списокъ населенныхъ мѣстъ со статистическими данными о каждомъ поселеніи, составленный по оффиціальнымъ свѣдѣниямъ. – Вильна, 1905.
  4. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.