Birutė (Kaunas)
 | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
  Birutė |
||||||||||||||||
| Koordinatės | 54°52′10″ š. pl. 23°53′50″ r. ilg. / 54.86944°š. pl. 23.89722°r. ilg.Koordinatės: 54°52′10″ š. pl. 23°53′50″ r. ilg. / 54.86944°š. pl. 23.89722°r. ilg. | |||||||||||||||
| Apskritis |  Kauno apskritis
| |||||||||||||||
| Savivaldybė |  Kauno miesto savivaldybė
| |||||||||||||||
| Seniūnija | Aleksoto seniūnija | |||||||||||||||
| ||||||||||||||||
Birutė (anksčiau Naujoji Freda) – Kauno miesto dalis į pietryčius nuo Aleksoto, kairiajame Nemuno krante. Užima 528 ha plotą. Šiaurės vakarinė dalis dar žinoma kaip Birutė I, o pietrytinė kaip Birutė II – jas skiria J. Pabrėžos gatvė. Vyrauja sodybiniai gyvenamieji namai, yra sodų. Pietuose yra neveikiančios Seniavos kapinės, viduryje – Gamtininkų draugijos sklypas. Nemuno pakrantėje stūkso Jiesios piliakalnis. J. Pabrėžos gatvėje yra Šv. Elžbietos seserų kongregacijos vienuolynas.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Prieš I pasaulinį karą Birutėje I buvo Naujosios Fredos dvaras, kurį Stanislovas Gavronskis pardavė Aronui Frenkeliui.
Šiaurinėje dalyje, prie botanikos sodo esantys sklypai išdalinti prieškariu.
1949 m. Birutės I ir II kaimai priskirti Kauno miestui. 1950–1960 m. užstatyta sodybiniais namais ir nameliais.
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Birutė. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 237 psl.
.PNG)
