Freda

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Freda
Vietovė prijungta prie miesto XX a.
Freda01.jpg
Buvusios kareivinės Fredoje
Freda
Freda
Koordinatės 54°52′19″š. pl. 23°54′50″r. ilg. / 54.872°š. pl. 23.914°r. ilg. / 54.872; 23.914 (Freda)Koordinatės: 54°52′19″š. pl. 23°54′50″r. ilg. / 54.872°š. pl. 23.914°r. ilg. / 54.872; 23.914 (Freda)
Apskritis Kauno apskrities vėliava Kauno apskritis
Savivaldybė Kauno miesto savivaldybės vėliava Kauno miesto savivaldybė
Seniūnija Aleksoto seniūnija
Commons-logo.svg Vikiteka Freda
Vietovardžio kirčiavimas
(2 kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Fredà
Kilmininkas: Frèdos
Naudininkas: Frèdai
Galininkas: Frèdą
Įnagininkas: Fredà
Vietininkas: Frèdoje
Istoriniai pavadinimai lenk. Freda, rus. Фреда

Freda – Kauno miesto dalis kairiajame Nemuno krante, į pietryčius nuo Aleksoto.[2] Skirstoma į Aukštąją (ant šlaito) ir Žemąją (Nemuno pakrantėje). Užima 416 ha plotą. Pagrindinė gatvė – Europos prospektas. Su Kauno centru jungia Čiurlionio tiltas (atidarytas 2002 m.).

Žemojoje Fredoje (šlaito papėdėje), prie Nemuno, yra pramonės teritorija – „Kauno grūdai“, Aleksoto malūnas, „Aleksoto gelžbetonis“, AB „Freda“ ir kt. įmonės, daug dirbtuvėlių, smulkių įmonių, keli daugiaaukščiai. Aukštojoje Fredoje yra Kauno botanikos sodas (įkurtas 1923 m.) su prieškariu statytų namų kvartalu, Fredos dvaro sodybos ir parko ansamblis, koplyčia, senosios Fredos kapinės, Kauno aviacijos gamykla („Helisota“), jos aerodromas ir rusų kariškių pastatyti daugiaaukščiai, stiklo fabrikas „Aleksotas“, naujų pastatų Fredos miestelis. Naująja Freda anksčiau vadintas Birutės rajonas.

Visa Freda įeina į Kauno tvirtovės centrinio įtvirtinimo zoną, čia išlikę to meto komendantūros pastatai, Kauno Šv. Sergijaus Radonežiečio cerkvė (nuo 1891 m.), gyvenamieji ir ūkiniai pastatai.

Fredos dvaro centriniai rūmai

Etimologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

LDK kancleris Kristupas Zigmantas Pacas 1673 m. pakviestam italų architektui L. Fredui suteikė bajoro titulą ir padovanojo žemės valdas Šidiškių kaime. Pagal žemės savininką vėliau vietovę buvo pradėta vadinti Freda (pirmąkart minima 1700 m. miesto teismo aktuose). Tarpukariu vietovė vadinosi Freida.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Iki XVII a. 2-osios pusės vietovė priklausė LDK kancleriui K. Z. Pacui, kuris vėliau ją padovanojo italų architektui L. Fredui. Vėliau ji atiteko Godlevskiams, kurie čia XVIII a. pabaigoje pastatė Fredos dvaro rūmus ir užveisė parką. Po ATR padalijimo 1795 m. Fredos žemės atiteko Prūsijos karalystės žinion. 18591862 m. ties Žemutine Freda nutiestas Kauno geležinkelio tiltas. 1880 m. įsteigtos senosios Fredos kapinės. 1888 m. carinė valdžia Kauno tvirtovės reikmėms įsigijo visą Aukštąją ir dalį Žemosios Fredos, bajorui S. Govronskiui kompensuojant pinigais. 1891 m. artilerijos kieme pastatyta Kauno Šv. Sergijaus Radonežiečio cerkvė. 1919 m. gegužės mėn. buvo įsteigtos Karo aviacijos dirbtuvės smulkiems lėktuvų ir jų variklių remontams atlikti, vėliau čia pradėti gaminti lietuviškos konstrukcijos lėktuvai. 1923 m. įkurtas Kauno botanikos sodas. 19251935 m. dvare veikė Fredos aukštesnioji sodininkystės ir daržininkystės mokykla, kurią baigė 199 mokiniai, 74 iš jų įgijo sodininkystės techniko kvalifikaciją.

1951 m. įkurta biblioteka. Apie 1970 metus Aukštojoje Fredoje įsteigta Kauno aviacijos gamykla (dabartinė „Helisota“), kuri buvo viena iš nedaugelio TSRS gamyklų, remontuojančių sraigtasparnius.

2003 m. pradėtas statyti naujų daugiabučių „Fredos miestelis“ (architektai Algimantas Kančas, Lina Kazakevičiūtė, Laimis Savickas ir Marijus Preisas).

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1878 m. Fredos valsčiaus centras
nuo 2000 m. Aleksoto seniūnija

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1888 m. ir 1923 m.
1888 m.[3] 1923 m.sur.[4]
70 389


Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Fredoje gyveno:

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
  2. Baltic Maps. „Žemėlapis koordinatėmis 54.872 ir 23.914“ (Map). „Jāņa sēta“ Ltd. 
  3. Списки населенныхъ мѣстъ Сувалкской губерніи: как матеріалъ для историко-этнографической географіи края. Собралъ Э. А. Вольтеръ. Санктпетербургъ, 1901.
  4. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.