Freda
| Freda | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Vietovė prijungta prie miesto XX a. | ||||||||||||||||
  Freda |
||||||||||||||||
| Koordinatės | 54°52′19″š. pl. 23°54′50″r. ilg. / 54.872°š. pl. 23.914°r. ilg.Koordinatės: 54°52′19″š. pl. 23°54′50″r. ilg. / 54.872°š. pl. 23.914°r. ilg. | |||||||||||||||
| Apskritis |  Kauno apskritis
| |||||||||||||||
| Savivaldybė |  Kauno miesto savivaldybė
| |||||||||||||||
| Seniūnija | Aleksoto seniūnija | |||||||||||||||
 Vikiteka |
Freda | |||||||||||||||
| ||||||||||||||||
| Istoriniai pavadinimai | lenk. Freda, rus. Фреда | |||||||||||||||
Freda – Kauno miesto dalis kairiajame Nemuno krante, į pietryčius nuo Aleksoto.[1] Skirstoma į Aukštąją (ant šlaito) ir Žemąją (Nemuno pakrantėje). Užima 416 ha plotą. Pagrindinė gatvė – Europos prospektas. Su Kauno centru jungia Čiurlionio tiltas (atidarytas 2002 m.).
Žemojoje Fredoje (šlaito papėdėje), prie Nemuno, yra pramonės teritorija – „Kauno grūdai“, Aleksoto malūnas, „Aleksoto gelžbetonis“, AB „Freda“ ir kt. įmonės, daug dirbtuvėlių, smulkių įmonių, keli daugiaaukščiai. Aukštojoje Fredoje yra Kauno botanikos sodas (įkurtas 1923 m.) su prieškariu statytų namų kvartalu, Fredos dvaro sodybos ir parko ansamblis, koplyčia, senosios Fredos kapinės, Kauno aviacijos gamykla („Helisota“), jos aerodromas ir rusų kariškių pastatyti daugiaaukščiai, stiklo fabrikas „Aleksotas“, naujų pastatų Fredos miestelis. Naująja Freda anksčiau vadintas Birutės rajonas.
Visa Freda įeina į Kauno tvirtovės centrinio įtvirtinimo zoną, čia išlikę to meto komendantūros pastatai, Kauno Šv. Sergijaus Radonežiečio cerkvė (nuo 1891 m.), gyvenamieji ir ūkiniai pastatai.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Iki XVII a. 2-osios pusės vietovė priklausė LDK kancleriui K. Z. Pacui, kuris vėliau ją padovanojo italų architektui L. Fredui. Vėliau ji atiteko Godlevskiams, kurie čia XVIII a. pabaigoje pastatė Fredos dvaro rūmus ir užveisė parką. Po ATR padalijimo 1795 m. Fredos žemės atiteko Prūsijos karalystės žinion. 1859–1862 m. ties Žemutine Freda nutiestas Kauno geležinkelio tiltas. 1880 m. įsteigtos senosios Fredos kapinės. 1888 m. carinė valdžia Kauno tvirtovės reikmėms įsigijo visą Aukštąją ir dalį Žemosios Fredos, bajorui S. Govronskiui kompensuojant pinigais. 1891 m. artilerijos kieme pastatyta Kauno Šv. Sergijaus Radonežiečio cerkvė. 1919 m. gegužės mėn. buvo įsteigtos Karo aviacijos dirbtuvės smulkiems lėktuvų ir jų variklių remontams atlikti, vėliau čia pradėti gaminti lietuviškos konstrukcijos lėktuvai. 1923 m. įkurtas Kauno botanikos sodas. 1925–1935 m. dvare veikė Fredos aukštesnioji sodininkystės ir daržininkystės mokykla, kurią baigė 199 mokiniai, 74 iš jų įgijo sodininkystės techniko kvalifikaciją.
1951 m. įkurta biblioteka. Apie 1970 metus Aukštojoje Fredoje įsteigta Kauno aviacijos gamykla (dabartinė „Helisota“), kuri buvo viena iš nedaugelio TSRS gamyklų, remontuojančių sraigtasparnius.
2003 m. pradėtas statyti naujų daugiabučių „Fredos miestelis“ (architektai Algimantas Kančas, Lina Kazakevičiūtė, Laimis Savickas ir Marijus Preisas).
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | |
|---|---|
| 1878 m. | Fredos valsčiaus centras |
| nuo 2000 m. | Aleksoto seniūnija |
Pavadinimo kilmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
LDK kancleris Kristupas Zigmantas Pacas 1673 m. pakviestam italų architektui L. Fredui suteikė bajoro titulą ir padovanojo žemės valdas Šidiškių kaime. Pagal žemės savininką vėliau vietovę buvo pradėta vadinti Freda (pirmąkart minima 1700 metais miesto teismo aktuose). Tarpukariu vietovė vadinosi Freida.
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
 | |||
| 1888 m.[2] | 1923 m.sur.[3] | ||
|---|---|---|---|
| 70 | 389 | ||
| |||
Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Fredoje gyveno:
- chemikas, ekonomistas Jonas Šimkus
- rašytojas Petras Cvirka
- rašytojas Antanas Venclova
- kalbininkas Melchioras Račkauskas
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Baltic Maps. „Žemėlapis koordinatėmis 54.872 ir 23.914“ (Map). „Jāņa sēta“ Ltd.
- ↑ Списки населенныхъ мѣстъ Сувалкской губерніи: как матеріалъ для историко-этнографической географіи края. Собралъ Э. А. Вольтеръ. Санктпетербургъ, 1901.
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- Aukštoji Freda. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 121 psl.
- Freda. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 554
- Freda. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, III t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1978. T.III: Demokratinis-Garibaldžio, 548 psl.
- Freda. Mūsų Lietuva, T. 2. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1965. – 289 psl.
- Iš Fredos istorijos Archyvuota kopija 2016-03-06 iš Wayback Machine projekto.
- Freda XIX–XX a. sandūroje[neveikianti nuoroda]
- Fredos dvaras ir apylinkės: istorija ir nuotraukos
