Freda

Vietovė prijungta prie miesto XX a.

Freda

54°52′30″š. pl. 23°54′50″r. ilg. / 54.875°š. pl. 23.914°r. ilg.Koordinatės: 54°52′30″š. pl. 23°54′50″r. ilg. / 54.875°š. pl. 23.914°r. ilg.

Apskritis

Kauno apskritis

Savivaldybė

Kauno miesto savivaldybė

Seniūnija

Aleksoto seniūnija

Vikiteka

Freda

Vietovardžio kirčiavimas (2 kirčiuotė) ^[1]
Vardininkas:	Fredà
Kilmininkas:	Frèdos
Naudininkas:	Frèdai
Galininkas:	Frèdą
Įnagininkas:	Fredà
Vietininkas:	Frèdoje

Istoriniai pavadinimai

lenk. Freda, rus. Фреда

Freda – Kauno miesto dalis kairiajame Nemuno krante, į rytus nuo Aleksoto. Visa Freda XIX a. įėjo į Kauno tvirtovės centrinio įtvirtinimo zoną, ja vadinosi keletas vietovių tarp Aleksoto vakaruose ir Nemuno rytuose. Freda vadinamos arba vadintos vietovės:

gyvenvietės:
- Aukštoji Freda – aukštutinėje terasoje, išilgai Europos prospekto, garsėjanti dvaru;
- Naujoji Freda – dabartinė Birutė II piečiau Aukštosios Fredos;
- Žemoji Freda – žemutinėje terasoje, išilgai Minkovskių ir Piliakalnio gatvių, pramoninė zonė.
dvarvietės:
- Aukštosios Fredos dvaras šiaurėje – didesnis ir senesnis;
- Naujosios Fredos dvaras (palivarkas) pietuose – mažesnis ir naujesnis;
- Seniavos dvaras dar piečiau, į šiaurę nuo III forto.

Etimologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

LDK kancleris Kristupas Zigmantas Pacas 1673 m. pakviestam italų architektui L. Fredui suteikė bajoro titulą ir padovanojo žemės valdas Šidiškių kaime. Pagal žemės savininką vėliau vietovę buvo pradėta vadinti Freda, kuri pirmąkart minima 1700 m. miesto teismo aktuose. XX a. tarpukariu vietovė vadinosi Freida.^[2]

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Demografinė raida tarp 1888 m. ir 1923 m.

1888 m.^[3]

1923 m.^sur.^[4]

70

389

Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Fredoje gyveno:

chemikas, ekonomistas Jonas Šimkus
rašytojas Petras Cvirka
rašytojas Antanas Venclova
kalbininkas Melchioras Račkauskas
farmacininkas, botanikas Kazimieras Grybauskas
geodezininkas, hidrologas Steponas Kolupaila

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
↑ https://upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/e/ea/Kaunas_1923.jpg
↑ Списки населенныхъ мѣстъ Сувалкской губерніи: как матеріалъ для историко-этнографической географіи края. Собралъ Э. А. Вольтеръ. Санктпетербургъ, 1901. (Archive.org nuoroda)
↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.

Freda. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 554
Freda. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, III t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1978. T.III: Demokratinis-Garibaldžio, 548 psl.
Freda. Mūsų Lietuva, T. 2. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1965. – 289 psl.
Fredos dvaras ir apylinkės: istorija ir nuotraukos

[1] Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.

[2] ttps://upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/e/ea/Kaunas_1923.jpg

[3] Списки населенныхъ мѣстъ Сувалкской губерніи: как матеріалъ для историко-этнографической географіи края. Собралъ Э. А. Вольтеръ. Санктпетербургъ, 1901. (Archive.org nuoroda)

[4] Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.

[1]

[2]

[3]

[4]