Pelėkiai
| Pelėkiai | ||
|---|---|---|
  Pelėkiai |
||
| 56°03′54″š. pl. 21°14′42″r. ilg. / 56.065°š. pl. 21.245°r. ilg. | ||
| Apskritis |  Klaipėdos apskritis
| |
| Savivaldybė |  Kretingos rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Darbėnų seniūnija | |
| Gyventojų | 15 | |
Pelėkiai – kaimas Kretingos rajono savivaldybės šiaurės vakarinėje dalyje, 5 km į šiaurės vakarus nuo Darbėnų, dešiniajame Kulšės krante. Teritorijos plotas – 434,35 ha,[2] yra 7 sodybos, 1 sodybvietė ir 7 vėjo jėgainės.
Etimologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Vietovardžio kilmė aiškinama dvejopai. Pirmasis variantas siejamas su šiose žemėse gyvenusiais kuršiais. Žodis peleki senųjų baltų kalbose galėjo reikšti tai, kas (at)skelta (pasidaręs aštrus, smailas). Iš jo kilo prūs. pellekis (stogo kraigas, šelmuo), liet. pelekas (žuvies plaukmuo).[3]
Pasak kito varianto, vietovės vardas kilo nuo žodžio liet. pelėkis (pilkis, pelės plauko gyvulys),[4] latv. pelēks (pilkas).[5]
Rašytiniuose šaltiniuose vietovardis rašomas lenk. Pelekie, Peliekie, Pielekie, Palekie, Peleki, rus. Пелейке, Пилеики, Пелеки, latv. Pelēķi, liet. Pelekiai, Pelėkiai. Vietos gyventojai kaimą vadina žem. Peliekē.
Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kaimas plyti Vakarų Žemaičių lygumoje, dešiniajame Kulšės krante, o rytinis pakraštys – abipus upelio.
Sodybos telkiasi prie vienintelės gatvės, vedančios centrine dalimi link Laukžemės ir rajoninio kelio 2310 Darbėnai–Laukžemė–Senoji Įpiltis . Visa kaimo žemė dirbama, miškų nėra. Šiaurės rytiniame pakraštyje stovi vėjo jėgainės, kurias žvyrkelis jungia su krašto keliu 218 Kretinga–Skuodas .
Rytiniu pakraščiu teka Kulšė, skirianti kaimą nuo Auksūdžio. Pietvakariuose kaimas ribojasi su Medomiškiais, šiaurės vakaruose – Laukžeme, šiaurėje – Sūdėnais, o šiaurėje rytuose – Žyneliais. Labiausiai į rytus išsikyšusi kaimo dalis remiasi į Maloniškių mišką. Šiaurės vakariniu pakraščiu link Laukžemės teka bevardis upelis.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Archeologijos paminklai liudija, kad Pelėkiuose žmonių gyvenama nuo pirmųjų mūsų eros amžių. Iš pradžių tai buvo Vakarų Lietuvos kapų su akmenų vainikais kultūrinės grupės atstovai, kuriuos VII–VIII a. pakeitė kuršiai.
Kaimas ėmė formuotis XV a., kai į Lietuvai atitekusias kryžiuočių nualintas kuršių žemes ėmė keltis žemaičiai. Galutinai jis susiformavo XVI a. II pusėje, per Valakų reformą. Kaimui priklausė apie 695 ha dydžio stačiakampis žemės sklypas, o ribas žymėjo akmenų pylimai. Paskutinį tokį pylimą, Pelėkius skyrusį nuo Sūdėnų, melioratoriai sunaikino po 1970 m.[6]
Pelėkiai priklausė Laukžemės dvarui. Kaimas buvo gatvinis, jo sodybos stovėjo dešiniojo Kulšės kranto aukštumos pakraštyje, abipus pagrindinės gatvės, jungusios gyvenvietę su arimais, ganyklomis ir keliais.[7] Jame gyvenę žemdirbiai mokėjo dvarui činšą, ėjo lažą.
Dvasiniais kaimiečių reikalais rūpinosi Laukžemės bažnyčios kunigai. Šios bažnyčios 1802–1827 m. krikšto metrikų knygoje minimos Ablonskių, Bendikų, Bertašių, Danilavičių, Galdikų, Gigų, Girtų, Grikšų, Jablonskių, Kiesų, Kusų, Lapinskių, Lekstučių, Mikučių, Mineikių, Misių, Mockų, Narkų, Naruišių, Norvaišių, Piekų, Pukinskių, Puškorių, Raišių, Ronkių, Rukių, Salių, Serapinų, Serapinavičių, Skersių, Statkų, Strakšių, Šimkų, Tarvydų, Zaburų, Želvių, Žilių (Žilevičių), Žobakų šeimos.[8]
Kaimas turėjo kapines, veikusias kitapus Kulšės, prie kelio į Auksūdį.[9] Jose mirusieji laidoti iki XVIII a. pab.
1846 m. buvo 12 dūmų.[10] Apie XIX a. vidurį kaimas panaikintas, valstiečiai iškeldinti į kitas gyvenvietes, o žemėje įkurtas Laukžemės dvaro padalinis – Pelėkių palivarkas, tapęs dvaro ūkiniu-gamybiniu centru. Palivarko sodyba iškilo į vakarus nuo buvusios gyvenvietės, kelio į Laukžemę dešinėje pusėje. Ji buvo kompaktiško stačiakampio plano, su gyvenamaisiais ir ūkiniais-gamybiniai pastatais. Į šiaurę nuo sodybos laukuose prieš Pirmąjį pasaulinį karą buvo išgręžtas artezinis gręžinys. Nuo sodybos link dirbamos žemės laukų, ganyklų ir pievų vedė tiesūs keliai.
Palivarko žemių vakarinėje dalyje plytėjusiose ganyklose nuo 1865 m. žemėlapiuose žymima vienkieminė nausėdija – Pelėkių užusienis, kuris iki Lietuvos žemės reformos buvo priskiriamas Medomiškių kaimui.[11]
Prasidėjus Lietuvos žemės reformai, palivarką nusavino valstybė, pavadino jį Pelėkių kaimu, žemę padalino kumečiams, mažažemiams ir bežemiams, o 1938–1944 m. išskirstė į vienkieminius ūkius.[12]
Pirmosios sovietų okupacijos pradžioje Pelėkių, Medomiškių ir Laukžemės kaimuose 1940 m. buvo suformuota ir Raudonajai armijai perduota keletas sklypų, kuriuose kariškiai planavo įrengti karinį aerodromą ir gynybinius įtvirtinimus.[13] Kaimo rytinėje dalyje projektuojamam aerodromui nusavinta didesnioji dalis Leono Pauliko ir Leopoldo Jašinsko žemės – 44,84 ha. Todėl Darbėnų valsčiaus Žemės ūkio komisija Laukžemės vakarinėje dalyje iš dvarininko Jono Stankaus nacionalizuotose ganyklose pirmajam kompensacijai pamatavo 16,81 ha, o antrajam – 28,03 ha žemės.[14]
Prasidėjus karui, Raudonosios armijos gynybinių įtvirtinimų sumanymai liko popieriuje, o planuoto aerodromo karo lėktuvams statybas 1944 m. atnaujino vokiečiai, pavadinę jį Darbėnų lauko aerodromu. Jam parinktos teritorijos ilgis šiaurės – pietų kryptimi siekė 1 200 m, o plotis – 300 m.[15]
1949 m. į Sibirą ištremti Petrė Ruibienė, Barbora Stonkienė, jos vaikai Jonas, Kazys, Antanas, Pranas, Ona ir Petrė Stonkai. Iš tremties jie paleisti 1954–1957 m.[16]
Prasidėjus kolektyvizacijai, Pelėkiai priklausė LTSR Dešimtmečio, o vėliau – Laukžemės kolūkiui. Šalia kaimo iškilo ūkio gamybinis kompleksas, o abipus pagrindinės gatvės buvo pradėta formuoti kolūkinė gyvenvietė, į kurią priverstos iš dar neseniai pasistatytų vienkieminių sodybų keltis kolūkiečių šeimos. Senąjį kaimą dar priminė priešais gyvenvietę pakelėje stovintis monumentalus kryžius su Nukryžiuotojo skulptūra bei aplinkui kryžiaus stiebą sumontuota koplytėle, kurioje stovėjo medinės, polichromuotos Švč. Mergelės Marijos, 2 angelų, Karalaitės, šv. Antano skulptūros ir Šv. Barboros paveikslas.
Pokariu pagal gyventojų skaičių Pelėkiai buvo viena didžiausių Laukžemės apylinkės gyvenviečių. Tačiau įsibėgėjus melioracijai ir vienkiemių naikinimui, populiacija smarkiai sumažėjo.
Dažnos žemės ir administracinio-teritorinio suskirstymo reformos pakeitė Pelėkių ribas. Kaimas prarado trečdalį savo žemių, kurios atiteko Laukžemei, Medomiškiams, Sūdėnams ir Auksūdžiui.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | |
|---|---|
| 1915–1918 m. | Laukžemės valsčius, Kretingos apskritis |
| 1919–1944 m. | Darbėnų valsčius, Kretingos apskritis |
| 1944–1950 m. | Laukžemės apylinkė, Darbėnų valsčius, Kretingos apskritis |
| 1950–1988 m. | Laukžemės apylinkė, Kretingos rajonas |
| 1988–1995 m. | Darbėnų apylinkė, Kretingos rajonas |
| 1995–2009 m. | Darbėnų seniūnija, Kretingos rajono savivaldybė |
| nuo 2009 m. | Laukžemės seniūnaitija, Darbėnų seniūnija, Kretingos rajono savivaldybė |
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
 | |||||||||
| 1902 m.[17] | 1959 m.sur.[18] | 1970 m.sur.[18] | 1979 m.sur.[19] | 1989 m.sur.[20] | 2001 m.sur.[21] | 2011 m.sur.[22] | 2021 m.sur.[23] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 46 | 166 | 122 | 28 | 22 | 17 | 16 | 15 | ||
| |||||||||
Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Gimė
- 1922 m. gruodžio 22 d. – Stasys Ruzgaila, nusipelnęs Lietuvos krepšinio treneris, Kretingos rajono Garbės pilietis.
Kultūros paveldas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Mitologinis akmuo su dubenėliais
- Pelėkių kaimavietė
- Pelėkių senosios kapinės
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Registrų centras, tikrinta 2016-08-13.
- ↑ Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas „Dėl Kretingos rajono savivaldybės gyvenamosios vietovės pavadinimo pakeitimo, gyvenamųjų vietovių teritorijų ribų nustatymo ir pakeitimo“. – Vilnius, 2016 m. spalio 26 d. – Nr. 1062. – Teisės aktų registras. – 2016 m. lapkričio 2 d. – Nr. 26124
- ↑ Julius Kanarskas. Aplankyk Kretingą. Pelėkiai. – Kaimas prie Kulšės upelio. – Vakarų ekspresas. – 2023 m. kovo 25 d.
- ↑ Dabartinės lietuvių kalbos žodynas
- ↑ Vikižodynas. Laisvasis žodynas
- ↑ Julius Kanarskas. Pelėkiai. Kaimas prie Kulšės upelio. – Pajūrio naujienos. – 2023 m. kovo 24 d.
- ↑ Vykintas Vaitkevičius, Gintautas Zabiela, Vita Bukantaitė. Archeologijos vertybės projektuojamo dujotiekio trasoje Klaipėdos ir Kretingos rajonuose. – Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2011 metais. – Vilnius, 2012. – P. 591–592
- ↑ Съ копій копія прихожанъ Лавкожемскихъ римско-католическаго вѣроисповѣданія въ уѣздѣ Тельшевскомъ въ губерній Ковенской 1845 года. – Lietuvos valstybės istorijos archyvas. – F. 605, ap. 2, b. 723. – L. 13–141
- ↑ Julius Kanarskas. Auksūdžio kaimo kapinės (Darbėnų apyl., Kretingos raj.). – 1992 m. – Kretingos muziejaus mokslinis archyvas. – F. 4, b. 169. - L. 20–24, 26, 29
- ↑ Michał Gadon. Opisanie powiatu Telszewskiego w gubernii Kowieńskiej w dawnem Xięstwie Żmujdzkiem położonego. – Wilno, 1846. – S. 167
- ↑ Карта губерній ковенской, курляндской и части Пруссіи . – Рядъ X, листъ 1. – Топ. Васильевъ, топ. Ѳедотовъ. – Г. 1872
Karte des westlichen Rußlands. – H 17. Dorbiany. – Kartographische Abtheilung d. Königl. Preuss. Landes - Aufnahme. – Druck 1914 - ↑ Darbėnų valsčiaus Laukžemės dvaro II dalies ir Laužemės bei Pelėkių kaimų skirstymo vienkiemiais byla. – 1938-11-14 – 1944-04-04. – Lietuvos valstybės istorijos archyvas. – F. 1350, ap. 1, b. 170
Darbėnų vls. Laukžemės dv. 1. Parceliacijos planas(1:5000) 2. Dvaro II-os dalies žemės parceliacijos planas (1:5000) 3. Dvaro II-os dalies, vadinamos Pelėkių k. žemės parceliacijos planas (1:5000) 4. Eksplikacija. – 1938-01-01 – 1938-12-31. – Lietuvos valstybės istorijos archyvas. – F. 1350, ap. 4/5, b. 48 - ↑ Darbėnų valsčiaus Pelekių, Medamiškių ir Laukžemės kaimų sklypo „Pelekiai“ paėmimo Raudonosios armijos reikalams byla. – 1940-07-31 – 1941-06-20. – Lietuvos valstybės istorijos archyvas. – F. 1350, ap. 1, b. 246
- ↑ Darbėnų valsčiaus žemės ūkio komisija. Laukžemės dvaro, priklausančio Stonkui Jonui ir Stonkui Stasiui ir Laukžemės pradžios mokyklos žemės valdymo pertvarkymo byla. Laukžemės km. – 1940-08-05 – 1945-11-21. – Klaipėdos regioninis valstybės archyvas. – F. 204, ap. 2, a. v. 57
- ↑ Lauko aerodromai Lietuvoje 1944-aisiais. – Rytų frontas 1941–1945
- ↑ 1941–1952 metų Lietuvos tremtiniai. – Vilnius, 1993. – Kn. 1. – P. 457
- ↑ Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
- ↑ 18,0 18,1 Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Klaipėdos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
|
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
|
Sūdėnai – 3 km | Žyneliai – 2 km | Nausėdai – 5 km |
| |||||||
| Laukžemė – 2 km |
|
Auksūdys – 5 km | |||||||||
| Drumulis – 5 km Šventoji – 11 km |
Medšarkiai – 3 km | DARBĖNAI – 5 km | |||||||||
