Auksūdžio Velnio akmuo

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Auksūdžio Velnio akmuo
Auksūdžio Velnio akmuo 2011.JPG

Auksūdžio Velnio akmuo
Koordinatės
56°03′57″š. pl. 21°16′09″r. ilg. / 56.065955°š. pl. 21.269178°r. ilg. / 56.065955; 21.269178Koordinatės: 56°03′57″š. pl. 21°16′09″r. ilg. / 56.065955°š. pl. 21.269178°r. ilg. / 56.065955; 21.269178
Savivaldybė Kretingos rajono savivaldybė
Seniūnija Darbėnų seniūnija
Aukštis 0,2–0,6 m
Plotas 11,4 m²
Žvalgytas 1974, 1993, 2011, 2013 m.

Auksūdžio akmuo, vad. Velnio akmeniu (valstybės saugoma kultūros vertybė: unikalus kodas - 12775; senas vertybės kodas – M136, senas laikinos apskaitos Nr. 304/4) – mitologinis akmuo Kretingos rajono savivaldybės šiaurės vakarinėje dalyje, 0,84 km į šiaurės vakarus nuo kelio Darbėnai-Skuodas, Maloniškių miško pietinėje dalyje.

Akmuo[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pailgas rytų – vakarų kryptimi, 3,7 m ilgio, 3,1 m pločio, 20-60 cm aukščio. Paviršius plokščias, viršutinėje dalyje yra įlinkis, kuriame daug įdubimų, vadinamų žmogaus, arklio, kiaulės ar velnio pėdomis.

Teritorijos plotas – 11,4 m². Aplinkui akmenį auga ąžuolai.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Akmuo nuo seno traukė vietos gyventojų dėmesį. Pasakojama, kad prie jo sekmadieniais per sumą pasirodydavo vokietukas-velniukas, su kuriuo žaisdami piemenys pralošdavo pinigus ir net gyvulius. Neapsikęsdami žmonės kreipėsi į kunigą, kuris patarė vokietukui sudrožti šermukšnio lazda. Piemenukams tai padarius, jis su dideliu triukšmu paniro po akmeniu ir daugiau nebesirodė, tik kartais per sumą apsilankydavo kaime ir šokinėdamas per tvoras gąsdindavo vaikus.[1]

1999 m. įrašytas į kultūros vertybių registro mitologinių vietų sąrašą (M136), 2005 m. pripažintas valstybės saugoma kultūros vertybe.[2]

Tyrimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1974 m. žvalgė Ignas Jablonskis, 1993 m. – Vykintas Vaitkevičius, 2011 m. – V. Vaitkevičius ir Julius Kanarskas, 2013 m. – Arūnas Strazdas.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Vykintas Vaitkevičius. Senosios Lietuvos šventvietės: Žemaitija. - Vilnius: Diemedžio leidykla, 1998. - P. 57–58
  2. Kultūros vertybių registras: Akmuo vad. Velnio akmeniu