Lietuvos komjaunimas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Lietuvos komjaunimas, Lietuvos Lenino komunistinio jaunimo sąjunga, LLKJS – visuomeninė politinė jaunimo organizacija, gyvavusi 19891990 m. Lietuvos TSR, buvusi savarankiška nuo Visasąjunginės Lenino komunistinio jaunimo sąjungos (VLKJS), dalyvavusi 1990 m. Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo rinkimuose (vietų jame nelaimėjo).[1]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Komjaunuoliai (kaip ir komunistai) nelegaliai veikė ir tarpukario Lietuvoje, tačiau po valstybės aneksijos jie tapo VLKJS dalimi. 1989 m. LLKJS atsisakė Maskvos diktato.[2] Be to, komjaunimo narių apklausos parodė, kad tik 11 proc. iš jų norėjo likti VLKJS sudėtyje.[3] Naujos LKJS įkūrimas lėmė ne tik demokratinio centralizmo principų atsisakymą, naują organizacinę strutūrą, bet ir lūžį politinėje orientacijoje. Žinomas VLKJS siekis „eiti į komunizmą“ buvo pakeistas kitu tikslu – „ginti Lietuvos TSR suverenitetą“. Dalis komjaunuolių nepanoro išeiti iš VLKJS priklausomybės ir toliau priklausė jos Lietuvos skyriui.

Lietuvos komjaunimo pirmasis sekretorius buvo visuomenės veikėjas Alfonsas Macaitis. Jam vadovaujant 1989 m. Lietuvos komjaunimas pirmasis iš visų sovietinių respublikinių komjaunimo struktūrų pasitraukė iš Sovietų Sąjungos komjaunimo organizacijos ir tapo savarankiškas. Po metų šiuo pavyzdžiu pasekė ir Lietuvos komunistų partija, atsiskyrusi nuo TSKP.[4] Vienas iniciatorių bei ideologų atskiriant Lietuvos komjaunimą nuo VLKJS buvo politikas, diplomatas Linas Linkevičius.

1990 m. spalio 26-27 d. Vilniuje įvyko Lietuvos jaunimo forumo suvažiavimas.[5], kuriame komjaunimas perdavė savo įgaliojimus naujajai organizacijai – Lietuvos jaunimo forumui.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]