Lietuvos jūrų muziejus

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Koordinatės:55°42′55.41″N 21°6′9″E / 55.7153917°N 21.1025°E / 55.7153917; 21.1025

Lietuvos jūrų muziejus
Lietuvos juru muziejus logo.jpg
Įkurtas 1975 m. spalio 1 d.
Tipas respublikinis
Direktorius Olga Žalienė
Vieta Smiltynės pl. 3, Kopgalis, Klaipėda, Lietuva Lietuva
Svetainė www.muziejus.lt
Ekspozicijų salė
Delfinų pasirodymas.

Lietuvos jūrų muziejus – nuo 1979 metų veikiantis muziejus Kuršių nerijos šiauriausiame taške, Kopgalyje. Muziejaus adresas – Smiltynės g. 3, Klaipėda. Nuo 1994 metų veikia „Delfinariumas“. Muziejaus rinkiniuose saugomi 60.062 eksponatų vienetai. Didžiausias rinkinys – jūrų faunos preparatai (moliuskų kriauklės, koralai, vėžiagyviai, dygiaodžiai, jūrų paukščiai, žuvys ir žinduoliai). Jame yra 19 787 vienetai. Muziejaus rinkiniuose yra ir geologijos, archeologijos, etnografijos, numizmatikos, kartografijos, laivų technikos, raštijos, filatelijos eksponatų. Gyvų eksponatų – 957 gyvūnai. Muziejus užima ~ 33.000 m² plotą.[1] 2008 m. dirbo apie 100 darbuotojų.[2] Per 20 metų muziejaus gyvavimo laikotarpį jį aplankė 9 mln. lankytojų.[3] Iki 2008 m. muziejų kasmet aplankydavo ~ 500 tūkst. lankytojų, vėliau ~ 300 tūkst., uždarius delfinariumą jų dar sumažėjo, 2011 m. muziejų aplankė ~ 100 tūkst. lankytojų.[4][5] Muziejus pavaldus Kultūros ministerijai.[6] Be muziejaus rinkinių eksponavimo muziejuje aktyviai vykdomos ir įvairios edukacinės programos.[7]

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Muziejui pradžią davė 1971 m. liepos 11 d. Klaipėdos kraštotyros muziejuje adresu Herkaus Manto g. 14 Jūrų skyriaus ekspozicijos atidarymas.[8] 1972 m. prasidėjo Nerijos forto (Kopgalio tvirtovės) restauravimas (architektai P. Lapė ir L. Šliogerienė; 1866 m. statinys), akvariumo statyba, buvo įrengti baseinai, ekspozicijų salės. Tyrinėjant forto liekanas buvo aptikta daug karinės amunicijos liekanų. Išminuotojai išgabeno daugiau kaip 20 tūkst. nesprogusių šaudmenų.[9] Remontas truko iki 1979 m. Jį finansavo Klaipėdos miestas ir žvejų organizacijos, techninę pagalbą suteikė laivų remonto įmonės ir laivų statytkla „Baltija“.[3]1975 m. spalio 1 d. buvo įsteigtas Klaipėdos jūrų muziejus. Dar prieš įsteigiant muziejų, tais pačiais metais buvo surengtos kelios ekspedicijos į Centrinį Rytų Atlantą. 1977 m. gruodžio 30. įsigyti pirmieji eksponatai – kuoduotieji pingvinai. 1978 m. lapkričio 1 d. baseine įkurdintas pirmasis Baltijos pilkasis ruonis vardu Tomas. Duris lankytojams muziejus atvėrė 1979 m. liepos 28 d[7][3]

1982 m. lapkritį muziejaus kūrėjams, A. Žaliui, A. Každailiui, P. Lapei, L. Šliogerienei, E. Buivydui, A. Stankevičiui, A. Aukštuoliui, R. Lapinskui, R. Vasiliauskui paskirta LTSR Valstybinė premija. Tais pačiais metais prasidėjo baseinų jūrų žinduoliams statyba, kuri baigta 1984 m. Pabaigus baseinus imta įrenginėti atrakcionų aikštelė Šiaurės jūrų liūtų pasirodymams. 1986 m. balandžio 10 d. į krantą iškeltas ir senųjų žvejybos laivų aikštelėje pastatytas VŽT Dubingiai. 1988 rugsėjo 1 d. atidaryta Kuršių nerijos gamtos skyriaus ekspozicija. 1989 birželio 28 d. į Kuršių marias nuleistas pirmasis Jūrų muziejaus plaukiojantis eksponatas – kurėnas. Delfinariumas pradėtas statyti 1987 m. Iki 1994 m. buvo įrengtos oro kompresorinės, Baltijos jūros vandens siurblinės, valymo įrenginiai. Taip pat atrakcionų aikštelėje įrengtos tribūnos žiūrovams. Pirmą kartą 1991 m. balandžio 21 d. išperinti Magelano pingviniukai. 1993 m. rugsėjo 21 d. iš Sevastopolio lėktuvu atgabenti pirmieji delfinai, o pats delfinariumas atidarytas 1994 m. balandžio 30 d. 1997 m. muziejui suteiktas Respublikinio muziejaus statusas[7].

1997 m. vasario 17 d. įvyko gaisras žvejo sodyboje, sudegė pagrindinio namo stogas, aprūko sienos. Vėliau pastatas buvo rekonstruotas. Manoma, kad gaisras buvo tyčinis.[8]

1997 m. pabaigoje organizuota ekspedicija į Taitį. 1998 m. dvi delfinės atsivedė pirmuosius jauniklius. 2000 m. pavasarį pradėtas jūrų faunos ekspozicijos pertvarkymas. Tais pačiais metais restauruotas VŽT Dubingiai. 2002 m. įrengtos dvi naujos ekspozicijos – „Neringos forto istorija“ poternoje ir valčių paroda kieme. 2004 m. baigtas jūrų faunos ekspozicijos pertvarkymas. 2005 m. gegužės 18 d. atidaryta ekspozicija „Jūrinis paveldas: fragmentai iš gelmių“. 2006 m. liepos 20 d. atidaryta ir atnaujinta inkarų ekspozicija[7].

Muziejui nuo jo įkūrimo 1975 m. iki 2002 m. vadovavo istorikas, muziejininkas Aloyzas Každailis.[10] Pastarajam atsistatydinus iš pareigų dėl pablogėjusios sveikatos direktore tapo Olga Žalienė, prieš tai buvusi ryšių su visuomene atstove.[3]

Ekspozicijos[taisyti | redaguoti kodą]

Muziejaus ekspozicijos įsikūrusios Nerijos forte, kitaip Kopgalio tvirtovėje – akvariumas, jūrų gamtos ekspozicija, jūrų paukščių ir žinduolių baseinai, laivybos istorijos ekspozicija. Netoli forto, arčiau Kuršmarių yra atskiras delfinariumo pastatas. Į pietus nuo muziejaus įrengta Pajūrio etnografinė žvejo sodyba, o dar piečiau yra istorinių žvejybos laivų aikštelė.

1988 m. rugsėjo mėn. netoli Smiltynės perkėlos restauruotuose keturiuose vasarnamiuose buvo įrengta Kuršių nerijos gamtos ekspozicija. 1997 m. ši ekspozicija buvo perduota Kuršių nerijos nacionaliniam parkui.[3]

Kopgalio tvirtovė[taisyti | redaguoti kodą]

Tvirtovė, buvęs Nerijos fortas, tai vienintelis XIX a. antros pusės Prūsijos karinio paveldo objektas Lietuvoje. Pradėtas statyti 1865 m. Iki 1897 m. buvo karinis objektas, vėliau perduotas civilinėms reikmėms. 1937 m. Vokietijai užėmus Klaipėdos kraštą forte vėl įsikūrė kariškiai, o besitraukdami 1945 m. jį išsprogdino. Po 19751979 m. vykusios restauracijos fortas pritaikytas muziejaus reikmėms. Lankytojai gali apžiūrėti buvusius amunicijos sandėlius, parako saugyklas, poternas ir kaponierius. Aikštelėse, kur anksčiau stovėjo pabūklai eksponuojami inkarai. Centrinis forto pastatas, redutas, buvo sunaikintas Antrojo pasaulinio karo metu ir atstatytas restauruojant fortą.[11]

Redute yra įrengti akvariumai, jūrų gamtos ekspozicija, šalia jūrų paukščių ir žinduolių baseinai. Kieme yra istorinių valčių ekspozicija. Buvusiuose sandėliuose ir poternose įrengta laivybos istorijos ekspozicija.

Laivybos istorijos ekspozicija[taisyti | redaguoti kodą]

Laivybos istorijos ekspozicijos dalis.

Dalyje forto gynybinių patalpų įsikūrusi ekspozicija, kurioje eksponuojami laivų modeliai, inkarai, archeologiniai radiniai, dokumentinė medžiaga apie Lietuvos laivybos istoriją.

Visa ekspozicija padalinta į kelis skyrius. Ekspozicija „Nuo plausto iki atomlaivio“ supažindina su laivybos istorija, laivų tipais, jų konstrukcijomis. Kita tema – laivyba Lietuvoje. Demonstruojami Klaipėdos ir Šventosios jūrų uostų maketai, laivų modeliai, archeologiniai radiniai. Ekspozicijoje „Jūrinis paveldas: fragmentai iš gelmių“ eksponuojami archeologiniai radiniai – nuskendusių burlaivių dalys (ezelhoftas, gikas, medinis brašpilis, inkarų štokai, kilio fragmentas). Vertingas eksponatas – iš vieno medžio kamieno išskaptuotas XVI a. luotas 1986 m. iškeltas iš Platelių ežero. Yra eksponatų atspindinčių ir gelbėjimo darbus jūroje ir pakrantėse. Aikštelėse ant forto pylimo eksponuojami senoviniai ir šiuolaikiniai inkarai. Pastaroji ekspozicija buvo atnaujinta 2006 m. Seniausi inkarai yra iš XVIII a. Vertingiausias eksponatas – XVIII a. inkaras su autentišku mediniu štoku ir „NEW CASTLE“ įrašu jame rodo, kad inkaras pagamintas nuo seno garsaus uosto dirbtuvėse.

Akvariumas[taisyti | redaguoti kodą]

Ekspoziciją sudaro pagrindinio forto statinio (redute) centre įkurtas didysis akvariumas bei 1–6 m³ akvariumai, kuriuose eksponuojamos Lietuvos gėlavandenes, Baltijos jūros, tropinių jūrų žuvys, įvairūs bestuburiai. Akvariumuose įrengti mechaniniai ir biologiniai filtrai. Per valandą jais prateka 1–2 akvariumo tūriai vandens, todėl jis skaidrus ir švarus. Skaidrumą palaiko ir ultravioletinio sterilizavimo įrenginiai. Baltijos jūros žuvų akvariumai turi atskiras vandens šaldymo sistemas, kurios ištisus metus palaiko apie +12 laipsnių temperatūrą.[12] Akvariumuose yra trijų rūšių vandens: Baltijos, gėlo ir Atlanto vandenyno. Pastarasis atgabenamas tanklaiviais.[9]

Eksponatai:

Jūrų faunos ekspozicija[taisyti | redaguoti kodą]

Ekspozicija antrame reduto aukšte.

Centrinio reduto antrame aukšte įsikūrusi ekspozicija. Ekspozicijoje eksponuojama Baltijos jūros geografija, geologija, kriauklių ir koralų kolekcija. 2004 m. liepos 28 d. atidaryta Jūrų faunos ekspozicijos naujausia dalis „Tropinės žuvys. Plėšrūs ir pavojingi gyvūnai: mitai ir tikrovė“.[13] Ja buvo užbaigta reduto ekspozicijų rekonstrukcija.

Ekspozicijos:

  • Jūra – gyvybės lopšys, skirta vandens jūrų gyvūnų evoliucijai.
  • Gyvybės vystymasis jūroje, skirta gyvybės istorijai. Rodomos gyvūnų fosilijos, būdingos įvairiems Žemės istorijos geologiniams periodams.
  • Tropinių jūrų gyvūnija skirta jūrų biologinei įvairovei. Čia eksponatai rodomi pagal mokslinę sistematiką – nuo paprasčiausių organizmų iki sudėtingiausių.
  • Plėšrūs ir pavojingi jūrų gyvūnai: mitai ir tikrovė – ekspoziciją sudaro 35 natūralaus dydžio žuvų skulptūros iš poliesterio dervos.

Jūrų paukščiai ir žinduoliai[taisyti | redaguoti kodą]

Forto lauko baseinuose apgyvendinti jūrų paukščiai (pingvinai) ir žinduoliai. Ruoniai ir pingvinai sėkmingai veisiami.

Cirko arena[taisyti | redaguoti kodą]

Forto kieme specialiai įrengtoje arenoje vyksta Jūrų liūtų pasirodymai. Įrengta apie 300 vietų žiūrovams.[3]

Delfinariumas[taisyti | redaguoti kodą]

Jūrų muziejaus delfinariumas (1994 m., architektas P. Lapė)

Delfinariume yra 1000 vietų salė, 1800 m³ talpos baseinas skirtas delfinų ir jūrų liūtų pasirodymams.[1] Pirmieji delfinai į delfinariumą atgabenti 1993 m. 1994 m. balandžio 30 d. atidarytame „Delfinariume“ vyksta delfinų (Juodosios jūros afalinų) ir Kalifornijos jūrų liūtų pasirodymai. Nuo 2003 m. buvo vykdomi delfinų terapijos seansai vaikams sergantiems autizmu, Dauno sindromu, cerebraliniu paralyžiumi.[1]

Nuo 2010 m. spalio mėn. uždarytas rekonstrukcijai, atidaryti planuojama 2013 m. gruodžio mėn.[14]

Pajūrio etnografinė žvejo sodyba[taisyti | redaguoti kodą]

Žvejo sodyba

1979 m. Kopgalyje, piečiau Nerijos forto buvo įkurta etnografinė pajūrio žvejo sodyba. Jos prototipu tapo XIX–XX a. pab. Šventosios apylinkių pajūrio žvejų pastatai. Atspindėtas pasiturinčio žvejo, kuris žvejojo, augino gyvulius ir dirbo žemę, sodybos kompleksas. Sodybą sudaro gyvenamasis namas, tvartas, klėtis, pirtis, rūsys, rūkykla, kartys tinklas džiauti bei žuvims džiovinti. Viename pastate veikia ekspozicija apie žvejybą Lietuvos pajūryje ir pamaryje XIX–XX a. pr.[15]

Senųjų žvejybos laivų aikštė[taisyti | redaguoti kodą]

Muziejaus eksponatai – žvejybos laivai

Aikštelėje demonstruojami didžiausi eksponatai: vidutinis žvejybos tralerisDubingiai“ (VŽT–3216), plieninis tralbotas „PTB–7167“, mažasis žvejybos traleris „Kolyma“ (MŽT-90). Taip pat eksponuojami ir du lietuviški laivai – kurėnai.

Kurėnai[taisyti | redaguoti kodą]

Muziejui priklauso dvi plokščiadugnės Kuršių marių žvejų valtys.

Pirmasis, „NID.1“ buvo pastatytas Nidoje dar 1935 m. 1989 m. restauruotas ir nuleistas į vandenį. 1990 m. rugpjūčio 3-22 dienomis juo mokslinės ekspedicijos dalyviai apiplaukė Kuršių marias, iki 2001 m. dalyvavo Jūrų šventėse. Ilgis – 10,8 m, plotis – 3,3 m, stiebo aukštis – 10 m.

Kurėnas „SÜD.1“ buvo pastatytas 2000 m., muziejaus lėšomis. Statė dailidės iš Švėkšnos miestelio. Kitų metų vasarą buvo nuleistas į vandenį. Ilgis – 9,8 m, plotis – 2,8 m, borto aukštis – 1,1 m, grimzlė – 30 cm, stiebo aukštis – 9 m.

VŽT-3216 „Dubingiai“[taisyti | redaguoti kodą]

„Dubingiai“
Pagrindinis straipsnis – Dubingiai (laivas).

Vidutinis žvejybos traleris VŽT-3216. Pastatytas „Baltijos“ laivų statykloje 1961 m. Buvo skirtas žvejoti tralu ir dreifuojančiais tinklais. Eksponuojamas iškeltas iš vandens Smiltynėje senųjų žvejybos laivų aikštelėje. Ilgis – 43,6 m, plotis – 7,6 m, vandens talpa – 380 t, svoris apie 330 t.[16]

2012 m. gegužės mėn. planuojama laivą vėl nuleisti į vandenį. Laivas taps plaukiojančiu muziejumi, jame bus įrengtos autentiškos kajutės su įranga, aplinka, net stalo indai bus tokie, kokie buvo naudojami prieš 50 metų laivo eksploatacijos metu.[17]

MŽT-90 „Kolyma“[taisyti | redaguoti kodą]

„Kolyma“

Populiariausio XX a. 5-6 dešimtmečių Klaipėdos žvejybos laivo tipas – mažasis žvejybos traleris, sutrumpintai MŽT. 1949 m. į Klaipėdą iš Talino atgabentas Suomijoje pagaminti MŽT. Tai buvo laivas metaliniu rentiniu ir mediniu korpusu, kurį Sovietų Sąjungai kaip reparacijas kaip reparaciją teikė karą pralaimėjusi Suomija.[16] Pagamintas buvo „Raunio laivų statykloje“. Juo buvo žvejojama Baltijos jūroje. 1978 m. Neringos žuvininkystės ūkis jį perdavė muziejui.

Charakteristikos:

  • laivo ilgis 23,6 m;
  • plotis – 6,5 m;
  • borto aukštis – 4,5 m;
  • variklio galingumas – 200 AJ;
  • vandens talpa – 162 tonos.
  • įgulą sudarydavo 11 žmonių.
  • plaukioti autonomiškai galėjo iki 100 parų.

Plieninis tralbotas PTB-7167[taisyti | redaguoti kodą]

Tokie laivai sudarė didžiąją „Baltijos“ žvejų kolūkio laivyno dalį. Kolūkis buvo įkurtas 1959 m., sujungus „Bangos“ ir „Baltijos žvejo“ kolūkius. 1973 m. kolūkis turėjo 29 plieninius tralbotus, kurie žvejojo jūroje tralais. PTB-7167 buvo perduotas muziejui 1978 m.[16]

Charakteristikos:

  • pastatytas 1954 m. VDR;
  • ilgis – 18,4 m;
  • plotis – 5,2 m;
  • vandens talpa – 58 t;
  • variklio galingumas – 150 AJ.

Muziejaus skyriai[taisyti | redaguoti kodą]

Muziejuje yra penki atskiri skyriai:[1]

Edukacija[taisyti | redaguoti kodą]

Muziejaus darbuotojai yra paruošę kelias edukacines programas skirtas vaikams, moksleiviams ir studentams. Užsiėmimai kasmet atnaujinami. Jie paprastai vyksta nuo rugsėjo 1 d. iki gegužės 31 d., nuo antradienio iki penktadienio nuo 9 iki 15 val. Muziejaus siūlomi edukaciniai užsiėmimai:[18]

  • Paslaptingas banginių ir delfinų pasaulis;
  • Jūra – gyvybės lopšys;
  • Kas Baltijoje gyvena?
  • Pas senąjį žvejį;
  • Kopgalio tvirtovės paslaptys;
  • Plėšrūs ir pavojingi jūrų gyvūnai: mitai ir tikrovė;
  • Koralai – povandeninės džiunglės.

Darbo laikas[taisyti | redaguoti kodą]

Jūrų muziejus atviras lankytojams skirtingomis dienomis ir laiku priklausomai nuo metų laiko. Vasaros mėnesiais muziejus dirba 6 dienas per savaitę, gegužės ir rugsėjo mėnesiais – 5 dienas, nuo spalio iki balandžio vidurio dirba tik savaitgalį.[1] Jūrų muziejus 2013 m. lapkričio 11 d. uždarytas rekonstrukcijai.

Mėnuo Dienos Laikas Jūrų liūtų pasirodymai
Birželis – rugpjūtis Antradienis – sekmadienis 10:30-18:30 11:30, 13:00, 15:00
Rugsėjo 1 – spalio 9 Trečiadienis – sekmadienis 10:30-18:30 11:30, 15:00
Spalio 10 – balandžio 15 Šeštadienis – sekmadienis 10:30-17:00 Nevyksta
Balandžio 16 – gegužės 31 Trečiadieniais – sekmadieniais 10:30-18:30 11:30, 13:00, 15:00

Nuotraukų galerija[taisyti | redaguoti kodą]

Išnašos[taisyti | redaguoti kodą]

  1. 1,0 1,1 1,2 1,3 1,4 Lietuvos muziejai | Lietuvos jūrų muziejus. Tikrinta 2012 03 30
  2. Visuotinė lietuvių enciklopedija. XIII tomas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 245 psl. ISBN 978-5-420-01641-1.
  3. 3,0 3,1 3,2 3,3 3,4 3,5 Každailis, Aloyzas. Lietuvos Jūrų muziejus. Dvidešimt augimo metų. Klaipėda: Baltos lankos, 1999.
  4. Kripaitė, Aurelija. Muziejai atgimsta, lankytojai dingsta | 15min.lt 2011 spalio 14 d. Tikrinta 2012 04 12
  5. Andriejauskaitė, Jurgita. Tirpsta muziejų svečių skaičius |15min.lt 2009 birželio 1 d. Tikrinta 2012 04 12
  6. Valstybe.com | Lietuvos jūrų muziejus
  7. 7,0 7,1 7,2 7,3 Jūrų muziejus | Apie. Tikrinta 2012 03 30
  8. 8,0 8,1 Každailis, Aloyzas. Smagios sunkios dienos: Lietuvos jūrų muziejaus sukūrimo istorija, autoriaus surašyta laiškais iš praeities į dabartį ir atbulai. Klaipėda: Lietuvos jūrų muziejus, 2009.
  9. 9,0 9,1 Každailis, Aloyzas. Kviečia Jūrų muziejus. Vilnius: Mintis, 1982.
  10. Juodytė, Gražina. Jūrų muziejaus direktorė | Ve.lt, 2004 06 19. Tikrinta 2012 04 12
  11. Muziejus.lt | Forto laiko juosta. Tikrinta 2012 03 30
  12. Muziejus.lt | Akvariumas. Tikrinta 2012 04 02
  13. Muziejus.lt | Tropinių jūrų gyvūnija. Tikrinta 2012 04 02
  14. Muziejus.lt | Delfinariumas. Tikrinta 2012 04 02
  15. Muziejus.lt | Entografinė pajūrio žvejo sodyba. Tikrinta 2012 04 02
  16. 16,0 16,1 16,2 Muziejus.lt | Senieji žvejybos laivai. Tikrinta 2012 03 30
  17. Jurumuziejus.blogas.lt | Iš Jūrų muziejus – Sovietiniu lavu į delfinariumą Švedijoje. Tikrinta 2012 04 02
  18. Muziejus.lt | Edukacija. Tikrinta 2012 04 13

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Commons-logo.svg Vikiteka: Lietuvos jūrų muziejus – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka

Literatūra[taisyti | redaguoti kodą]

Wikimedal gold.PNG

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.

Wikimedal gold.PNG Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.
Šis straipsnis įtrauktas į Vertingų straipsnių kategoriją
Verta.png Šis straipsnis įtrauktas į Vertingų straipsnių kategoriją.