Senoji perkėla

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Kasos
Keleivių kontrolės punktas
Keltas su keleiviais Smiltynės pusėje
Kelte „Nida“

Senoji perkėla (Pirmoji perkėla) – perkėla Lietuvos uostamiestyje Klaipėdoje.

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Senoji perkėla yra Klaipėdos senamiestyje, Šiauriniame rage. Adresas: Danės g. 1, Klaipėda. Prie naujai pastatyto pirso Šiaurės rage gali švartuotis 2 keltai vienu metu. Ties Senąja perkėla Smiltynėje yra nutiestas Neringos dviračių takas, vedantis į Nidą. Taip pat yra autobusų sustojimo aikštelė, iš kurios kursuoja autobusai į Juodkrantę, Pervalką, Preilą, Nidą. Į Lietuvos jūrų muziejų veža arklių traukiamos karietos, vežimai.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pradžioje karinio upių laivyno padalinys užtikrino susisiekimą tarp dviejų krantų per Kuršių marias, į Kuršių neriją.

1945 metų gegužės 20 dieną buvo įkurta įmonė, kuri Senosios prieplaukos vietoje užsiėmė upių transportu. Vėliau veikla buvo išplėsta, gabenti ne tik keleiviai, bet ir kroviniai. Senoji Perkėla įgijusi savarankiško ūkiskaitinio administravimo statusą, palaipsniui sugrįžo prie pradinės, svarbiausiosios funkcijos – užtikrinti susisiekimą per Kuršių marias.[1]

Veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Senosios perkėlos keltas į Smiltynę kelia tik pėsčiuosius ir dviratininkus (automobilius ir kitą transportą keltai kelia Naujojoje perkėloje). Didžiausią keleivių srautą sudaro poilsiautojai iš Lietuvos ir užsienio. Vasaros sezono metu keliasi ypač dideli srautai poilsiautojų. Tam yra specialūs papildomi reisai, vykdomi tik penktadieniais, šeštadieniais, sekmadieniais ir švenčių dienomis.

Dėl stipraus vėjo Senosios perkėlos darbas gali būti stabdomas.[2]

Keltus valdo AB „Smiltynės perkėla“. Keltuose įrengtos sėdimos vietos, veikia tualetai. Antrajame aukšte įrengta stoginė nuo saulės. Keleivius kelia keltai „Kintai“ ir „Nida“.[3]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka