Storasnapis kuoduotasis pingvinas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Kuoduotasis pingvinas)
Peršokti į: navigacija, paiešką
Eudyptes pachyrhynchus
Storasnapis kuoduotasis pingvinas (Eudyptes pachyrhynchus)
Storasnapis kuoduotasis pingvinas
(Eudyptes pachyrhynchus)
Apsaugos būklė

Pažeidžiami (IUCN 3.1), [1]
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
(Wikispecies-logo.svg Animalia)
Tipas: Chordiniai
(Wikispecies-logo.svg Chordata)
Klasė: Paukščiai
(Wikispecies-logo.svg Aves)
Būrys: Pingvinai
(Wikispecies-logo.svg Sphenisciformes)
Šeima: Pingvininiai
(Wikispecies-logo.svg Spheniscidae)
Gentis: Kuoduotieji pingvinai
(Wikispecies-logo.svg Eudyptes)
Rūšis: Storasnapis kuoduotasis pingvinas
(Wikispecies-logo.svg Eudyptes pachyrhynchus)
Binomas
Eudyptes pachyrhynchus
Gray, 1845

Storasnapis kuoduotasis pingvinas (lot. Eudyptes pachyrhynchus , angl. fiordland penguin ) pingvinų būrio paukštis.

Paplitimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Endeminis Naujosios Zelandijos paukštis, aptinkamas Fiordlando salos rytinėje pakrantėje bei Stiuarto saloje. Populiaciją sudaro 5 500 – 7000 individų.

Išvaizda[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vidutinio dydžio pingvinas. Kūno ilgis 55 - 60 cm, o svoris – 4 kg. Nugara ir sparnų išorinė pusė mėlynai juoda. Galva ir gerklė tamsesnės už nugarą, skruostuose 3 – 6 balti dryžiai. Pilvas ir sparnų vidinė pusė balta. Virš antsnapio, akių yra geltonų, ilgų plunksnų kuokštai. Rainelė rudai raudona. Snapas yra storas, oranžinės spalvos. Virš snapo yra juoda, plikos odos juostelė. Patelių snapai yra mažesni už patinų. Kojos ir pėdų viršus – rožiniai, o padai yra juosvai rudi. Pirštai sujungti plaukiojamąja plėve.

Jauniklių nugara pilkai ruda, pilvas baltas. Smakras ir gerklė išmarginti baltai. Geltonų plunksnų kuokštai reti.

Biologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Biotopas – brandūs pakrantės miškai ir tankūs krūmynai. Baikštūs, aktyvūs naktį paukščiai. Dieną slepiasi netoli perimviečių. Didžiąją savo gyvenimo praleidžia atvirame vandenyne. Medžiodami laikosi pavieniui. Minta kriliu ir kitais vėžiagyviais, žuvimi, kalmarais. Balsas: aukštas, garsus trimitavimas ir žemas šnypštimas, burzgimas.

Monogamai. Birželio – liepos mėnesiais į perimvietes grįžta patinai, patelės pasirodo dviem savaitėmis vėliau. Lizdus krauna drevėse, urvuose, po tankiai suaugusiais augalais. Patinas iškloja lizdą šakelėmis ir žole. Peri mažose kolonijose. Lizdavietės viena nuo kitos išsidėsčiusios kelių metrų atstumu.

Dėtyje du šviesiai žali kiaušiniai. Pirmas kiaušinis mažesnis už antrąjį, pastarasis padedamas 3 – 6 dienomis vėliau. Perėjimas trunka 31 – 36 dienas. Peri abu tėvai, pasikeisdami kas 5 – 10 dienų. Pirmas išsirita iš antro kiaušinio jauniklis. 12% atvejų išauginami abu jaunikliai. Pirmosiomis dienomis jaunikliai šildosi ir slepiasi po patino pilvo odos raukšle, o maitina patelė. Lizde jaunikliai būna 23 – 25 dienas, kol užauga pirmosios plunksnos. Tada jaunikliai palieka lizdą ir buriasi į „ lopšelius“. Maistu rūpinasi abu tėvai. 75 dienų jaunikliai apsiplunksnuoja ir išplaukia į jūrą. Lytiškai subręsta 5 metų.

Baigę maitinti jauniklius suaugę pingvinai intensyviai maitinasi ir priauga po 2 kg svorio. Šeriasi 3 savaites. Ataugus naujoms plunksnoms išplaukia į jūrą.

Apsauga[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pasaulinės gamtos apsaugos organizacijos duomenimis storasnapis kuoduotasis pingvinas yra pažeidžiama rūšis. Populiacijos mažėjimo priežąstys:

Viena iš rūšies apsaugos priemonių - plėšrūnų skaičiaus reguliavimas.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka