Humbolto pingvinas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Spheniscus humboldti
Humbolto pingvinas (Spheniscus humboldti)
Humbolto pingvinas
(Spheniscus humboldti)
Apsaugos būklė

Beveik nykstantys (IUCN 3.1), [1]
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
(Wikispecies-logo.svg Animalia)
Tipas: Chordiniai
(Wikispecies-logo.svg Chordata)
Klasė: Paukščiai
(Wikispecies-logo.svg Aves)
Būrys: Pingvinai
(Wikispecies-logo.svg Sphenisciformes)
Šeima: Pingvininiai
(Wikispecies-logo.svg Spheniscidae)
Gentis: Akiniuotieji pingvinai
(Wikispecies-logo.svg Spheniscus)
Rūšis: Humbolto pingvinas
(Wikispecies-logo.svg Spheniscus humboldti)
Binomas
Spheniscus humboldti
Meyen, 1834
Humbolto pingvino paplitimas

Humbolto pingvinas (lot. Spheniscus humboldti, angl. Humboldt Penguin, vok. Humboldt-Pinguin) – pingvininių (Spheniscidae) šeimos paukštis. Pavadintas vokiečių gamtininko, keliautojo ir geografo Aleksanderio fon Humbolto vardu.

Paplitimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Endeminis vakarinio Pietų Amerikos kranto paukštis, aptinkamas Čilėje ir Peru. Populiacijoje 24 000 suaugusių individų.

Išvaizda[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vidutinio dydžio paukščiai. Kūno ilgis 65 – 70 cm, o svoris – 4 kg. Plunksnos juodos ir baltos. Nuo antsnapio pamato prasidėjusi juoda juosta dengia kaktą. Juoda dėmė aplink akis ribojasi su gerkle. Nugara, sparnai, uodega yra juodos spalvos. Balta juosta prasideda nuo antsnapio pagrindo ir susijungia ties gerklės apačia. Pilvas baltas su retomis, juodomis dėmelėmis. Per krūtinę eina juoda juosta. Akys raudonai rudos. Virš akių yra rožinės spalvos liaukos, kurios atlieka termoreguliacijos funkciją. Snapas stambus, juodas, prie pamato rožinis. Kojos juodos, trys pirštai sujungti plaukiojamąja plėve.

Biologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bendruomeniniai, ramūs paukščiai. Balsu, primenančiu asilo bliovimą, atkreipia partnerio dėmesį, įspėja apie savo teritorijos ribas. Laisvėje gyvena virš 20 metų. Veistis pradeda 2 – 3 metų .

Didesnę dienos dalį praleidžia vandenyje. Maitintis plaukia 8 - 30 km nuo kranto. Paneria 60 -150 metrų, po vandeniu išbūna nuo 60 iki 150 sekundžių. Turi antrą, skaidrų akies voką, kurio dėka geriau mato po vandeniu.

Minta žuvimi (ančiuviais, sardinėmis, silkėmis, stintomis), kalmarais, vėžiagyviais (kriliumi, krevetėmis). Didelę įtaka mitybai turi Humbolto srovė, nes jos vandenyje yra daug deguonies ir todėl ten veisiasi daug žuvies. El Ninjo metu ši srovė susilpnėja, sumažėja žuvies ir pingvinai pradeda badauti.

Naturalūs priešai vandenyje yra : jūrų liūtai, jūrų leopardai, ausytieji ruoniai, orkos ir rykliai. Sausumoje medžioja jauniklius ir naikina kiaušinius žiurkės, katės, lapės, šunys, gyvatės ir karakaros.

Monogamai. Per metus veisiasi 1 – 2 kartus. Lizdavietėms rausia smėlyje arba guano kloduose rausia urvus. Keturių dienų bėgyje padedami du kiaušiniai. Inkubacija trunka 40 – 42 dienas, peri abu tėvai. Lizde jauniklius nuo šalčio saugo pirmosios plunksnos, todėl į medžioklę plaukia abu tėvai. 10 – 12 savaičių paukščiukai apsiplunksnuoja ir keliems mėnesiams išplaukia į jūrą. Tada suaugę paukščiai šeriasi.

Apsauga[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pasaulinės gamtos apsaugos organizacijos duomenimis Humbolto pingvinas yra beveik nykstanti rūšis. 19 amžiaus viduryje Humbolto pingvino populiaciją sudarė 1 milijonas individų.

Humbolto pingvino populiacijos mažėjimo priežastys:

  • Komercinė žūklė. Paukščiai ne tik netenka maisto, bet ir žūna įsipainioję į tinklus.
  • Vietiniai gyventojai pingvinų kiaušinius renka maistui, suaugusius individus medžioja maistui, odai ir taukams. Taip pat sumedžiotus paukščius naudoja kaip masalą krabams ir žuvims. Paukščius gaudo ir parduoda nelegaliam laikymui nelaisvėje.
  • Dėl ūkinės žmogaus veiklos (guano kasimo, anglimi kūrenamų jėgainių) pingvinai netenka perėjimo vietų.
  • Vandenyno tarša naftos produktais.

Rūšies apsaugos veiksmai:

  • Nuo 1995 Čilė uždraudė 30 metų medžioti ir gaudyti Humbolto pingvinus.
  • Reguliarus Humbolto pingvinų kolonijų monitoringas Čilėje ir Peru.
  • Perimvietėse steigiami gamtos rezervatai. 2010 metais Peru vyriausybė įsteigė Guano nacionalinį rezervatą, o 2011 įsteigtas San Fernando nacionalinis rezervatas. Čilėje valstybė saugo 4 kolonijas.
  • Guano gavybos kontrolė ir ribojimas.
  • Žiurkių monitoringas ir naikinimas
  • Čilės nacionaliniame zoologijos sode inkubuojami palikti pingvinų kiaušiniai. Paauginti paukščiukai paleidžiami į laisvę.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

International Penguin Conservation Work Group. Humbolto pingvinas anglų k.

Penguins-World. Humbolto pingvinas anglų k.


Commons-logo.svg

Vikiteka