Smiltynė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Smiltynė
Vietovė prijungta prie miesto 1900, 1947 ir 1962 m.
Smiltynė, vila.JPG
Vila Smiltynėje
Smiltynė
Smiltynė
Koordinatės 55°42′25″š. pl. 21°06′43″r. ilg. / 55.707°š. pl. 21.112°r. ilg. / 55.707; 21.112 (Smiltynė)Koordinatės: 55°42′25″š. pl. 21°06′43″r. ilg. / 55.707°š. pl. 21.112°r. ilg. / 55.707; 21.112 (Smiltynė)
Apskritis Klaipėdos apskrities vėliava Klaipėdos apskritis
Savivaldybė Klaipėdos miesto savivaldybės vėliava Klaipėdos miesto savivaldybė
Commons-logo.svg Vikiteka Smiltynė
Vietovardžio kirčiavimas
(2 kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Smiltỹnė
Kilmininkas: Smiltỹnės
Naudininkas: Smiltỹnei
Galininkas: Smiltỹnę
Įnagininkas: Smiltynè
Vietininkas: Smiltỹnėje
Istoriniai pavadinimai vok. Sandberg, Sandkrug

Smiltynė – Klaipėdos miesto dalis, esanti Kuršių nerijoje, į pietus nuo Kopgalio.[2] Kartu su Kopgaliu nepriklauso Neringos savivaldybei, nors yra Kuršių nerijoje ir įeina į nacionalinio parko teritoriją.

Būdama miesto vakariniu pakraščiu, Smiltynė su centru susisiekia perkėlomis (senąja ir naująja). Visai prie Kopgalio yra Smiltynės kapinės, piečiau – Gamtos muziejus, jachtų klubas, uostas, ties naująja perkėla – 36 m Hageno kalnas. Vasarą į Smiltynę atvyksta daug turistų, kurie maudosi Baltijos jūroje. Nuo Smiltynės prasideda Neringos dviračių takas ir kelias  167  SmiltynėNida .

Į šiaurę nuo Smiltynės, Kopgalyje yra Lietuvos jūrų muziejus ir delfinariumas, paminklas „Albatrosas“ (12 m aukščio, atidengtas 2011 m., skulptorius Klaudijus Pūdymas, architektas Mindaugas Zabarauskas). Tarp Smiltynės ir Kopgalio vasaromis važinėja arklių traukiamos karietos, „traukinukai“, taip pat 9B maršruto miesto autobusas.

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kursiu nerijos nacionalinis parkas.png
Smiltynės miškai nuo Hageno kalno
Baltija ties Smiltyne

Beveik visą Smiltynę dengia miškai (šiaurinėje dalyje – Smiltynės miškas, pietinėje – Neringos miškas), prie jūros – kopos ir paplūdimiai. Visa Smiltynė priklauso Kuršių nerijos nacionaliniam parkui. Gyvenvietėje išlikę senų, apie 1900 m. statytų pastatų, vilų.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo 1409 m. minimas pašto kelias KlaipėdaKaraliaučius per Kuršių neriją, prie jo veikė smuklė, kūrėsi gyvenvietė, iš pradžių vadinta Sandberg, vėliau iki 1945 m. Sandkrug.[3] Iki XIX a. pabaigos buvo kelios žvejų sodybos. 1900 m. dalis Smiltynės prijungta prie Klaipėdos miesto, 1947 m. – didžioji dalis Smiltynės, 1962 m. lapkričio 14 d. – ir Smiltynei priklausę miškų plotai.

1901 m. buvo pastatytas viešbutis kurhauzas, kuriame būdavo rengiami lengvosios ir kamerinės muzikos koncertai, juose dalyvavo smuikininkas F. von Renteris, dainininkas Kipras Petrauskas ir kiti.[4]

Po to, kai XX a. 3-4 dešimtmečiuose padaugėjo masinių renginių Klaipėdoje, Smiltynėje sekmadieniais buvo pradėtos rengti vaikų šventės, varžybos, šokiai.[5] Dabar Smiltynėje vyksta Jūros šventės renginiai.

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1871 m. ir 2015 m.
1871 m.[6] 2015 m.
16 80


Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
  2. Baltic Maps. „Žemėlapis koordinatėmis 55.71 ir 21.11“ (Map). „Jāņa sēta“ Ltd. 
  3. Smiltynė . Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2022-01-23).
  4. STRAKAUSKAITĖ, Nijolė. Klaipėda, Kuršių nerija, Karaliaučius: vadovas. Vilnius: R. Paknio leidykla, 2005, 89 p. ISBN 9986-830-82-6.
  5. Nikžentaitis, Alvydas. Klaipėda: istorija populiariai . Klaipėda: Druka, 2002, 103 p. ISBN 9986-848-22-9 .
  6. Die Gemeinden und Gutsbezirke des Preußischen Staates und ihre Bevölkerung – Nach den Urmaterialien der allgemeinen Volkszählung vom 1. Dezember 1871, Heft I (die Provinz Preussen). – Berlin, 1874. // psl. 2–15.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]