Pereiti prie turinio

Virinta

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Virinta
Virinta ties Naujasodžiu
Virinta ties Naujasodžiu
Ilgis 65,8 km
Baseino plotas 566,3 km²
Vidutinis debitas 4,40 m³/s
Ištakos Virintai
Žiotys Šventoji
Šalys Lietuva

Virinta – upė rytų Lietuvoje, Molėtų ir Anykščių rajonuose; kairysis Šventosios intakas. Ji išteka iš Virintų ežero. Patekėjusi į šiaurės vakarus iki Alantos, ji toliau vingiuoja ta pačia kryptimi per Virintos hidrografinį draustinį. Toliau pratekėjusi pro Kurklių miestelį ji pasiekia Anykščių regioninį parką, kuriame įteka į Šventąją (75 km nuo jos žiočių) ties Vetygalos atodanga, 6 km į šiaurės rytus nuo Kavarsko.

Intakai:

  • dešinieji – Karkla, Dvyliškis, Vastapa, Šventelė, Nevėža, Vaja;
  • kairieji – Gerklalė, Alanta, Sabala, Pulšis, Pašeškiai, Loba, Kurklė, Popelė.

Upės vaga labai vingiuota. Vidutinis nuolydis – 148 cm/km. Vidutinis debitas ties Vyliaudiškiu 4,4 m³/s, didžiausias – 94,4 m³/s, minimalus vasarą – 0,46 m³/s, minimalus žiemą – 0,55 m³/s. Pavasariui tenka 46 % upės metinio nuotėkio, vasarai 14 %, rudeniui 16 % ir žiemai 22 %[1]. Ties Svobiškiu upė patvenkta.

Didesnės gyvenvietės prie Virintos: Mindučiai, Svobiškis, Piešiškės, Naujasodis, Alanta, Laičiai, Klabiniai (Molėtų raj.), Kurkliai, Pavirinčiai (Anykščių raj.).

Lankytinos vietos aplinkui:

Upėvardis galėjęs kilti nuo virti („verstis, kunkuliuoti“) arba galimai susijęs su ide. *u̯er-, u̯or-, u̯r̥- („vanduo, lietus, upė“).[2]

  1. Virinta. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 575
  2. Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. – Vilnius: Mokslas, 1981.