Samanūnai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bryophyta
Atžalinė gužtvė (Hylocomium splendens)
Atžalinė gužtvė (Hylocomium splendens)
Mokslinė klasifikacija
Domenas: Eukariotai
(Wikispecies-logo.svg Eukaryota)
Karalystė: Augalai
(Wikispecies-logo.svg Plantae)
Skyrius: Samanūnai
(Wikispecies-logo.svg Bryophyta)

Samanūnai (lot. Bryophyta) – eukariotų (Eukaryota) domeno augalų (Plantae) karalystės skyrius. Tai indų neturintys augalai. Bendrai vadinami samanomis.

Žinoma apie 10 000 samanūnų rūšių.

Aiškiai diferencijuoti į stiebą, šakutes ir lapus. Šaknų neturi, prie substrato prisitvirtina daugialąsčiais šakotais plaukelių pavidalo rizoidais. Stiebas – nuo keliolikos milimetrų iki keleto centimetrų ilgio, status, kylantis arba gulsčiais, paprastas, nešakotas, dvišakis arba plunksniškai išsišakojęs. Jų lapai labai įvairūs. Todėl daugelį rūšių ir genčių galima apibūdinti vien tik pagal formą, gyslas ir pakraščius. Lapai ant stiebo išsidėstę spirališkai, sudaryti iš vieno ląstelių sluoksnio ir iš išilgai einančios trumpesnės ar ilgesnės gyslos. Kai kurių rūšių lapai begysliai arba su dviem labai trumpomis gyslomis arba siekia tik iki pusės lapo ilgio arba toli išsišauna iš lapo į priekį nevienodo ilgio šereliais. Pagal formą samanų lapai yra ovaliniai, lancetiški, siaurai linijiniai, yliški. Kraštai gali būti lygūs, pjūkliški, dantyti. Kai kurių rūšių lapai garbanoti, pusiau sulenkti, išilgai raukšlėti. Visi lapai bekočiai, prie stiebo prisitvirtina visu savo pagrindu.

Lytiniai dauginimosi organai yra anteridžiai (vyriškieji) ir archegonės (moteriškieji). Susiformuoja samanų viršūnėlėse, kurios praplatėja ir sudaro skrotelę. Vienų rūšių lytiniai organai susiformuoja ant to paties augalo (vienanamiai) arba ant skirtingų (dvinamiai). Po apvaisinimo iš archegonės vystosi sporogonas arba nelytinė samanos generacija (sporofitas). Sporogonas sudarytas iš kotelio, kaklelio ir sporinės, kurioje gaminasi sporos. Sporinės formos atžvilgiu yra rutulinės, ovalinės, kriaušės pavidalo, cilindrinės. Neretai jos būna išilgai vagotos, palinkusios, nusvirusios. Sporinė iš viršaus uždengta gaubtuvėliu, kuris nukrenta ir dėl to išbyra sporos. Gaubtuvėlis gali būti plikas, plaukuotas, su sveikais ar įskeltais kraštais. Pagal formą gaubtuvėlis gali būti trumpas ir bukas, ištįsęs ilgyn, nusmailėjęs, tiesus arba lenktas. Žaliosios samanos prie sporinės įėjimo turi iš vieno arba keleto eilių dantelių sudarytą savotišką aparatą – peristomą, kuris atidaro ir uždaro įėjimą į sporinę ir reguliuoja sporų byrėjimą. Iš sudygusios sporos išauga šakoto siūlo arba plokštelės pavidalo daigelis – protonema, kuris savo išvaizda labai panaši į siūlinius dumblius. Jose susidaro keletas arba daug pumpurų, iš kurių išauga gametofitai – t. y. augalai, ant kurių susiformuoja dauginimosi organai.

Klasifikacija[taisyti | redaguoti kodą]

Klasė. Andreaeobryopsida[taisyti | redaguoti kodą]

Klasė. Andreaeopsida[taisyti | redaguoti kodą]

Poklasis. Andreaeidae[taisyti | redaguoti kodą]

Klasė. Lapsamanės (Bryopsida)[taisyti | redaguoti kodą]

Poklasis. Žaliosios samanos (Bryidae)[taisyti | redaguoti kodą]

Poklasis. Buxbaumiidae[taisyti | redaguoti kodą]

Poklasis. Dicranidae[taisyti | redaguoti kodą]

Poklasis. Diphysciidae[taisyti | redaguoti kodą]

Poklasis. Funariidae[taisyti | redaguoti kodą]

Klasė. Oedipodiopsida[taisyti | redaguoti kodą]

Klasė. Polytrichopsida[taisyti | redaguoti kodą]

Klasė. Sphagnopsida[taisyti | redaguoti kodą]

Poklasis. Kiminuočiai (Sphagnidae)[taisyti | redaguoti kodą]

Klasė. Takakiopsida[taisyti | redaguoti kodą]

Klasė. Tetraphidopsida[taisyti | redaguoti kodą]

Vikiteka