Nevaisingumas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Nevaisingumas – subrendusio organizmo nesugebėjimas turėti palikuonių. Jis gali būti dėl įvairių veiksnių ir priežasčių – įgimtų (paveldimų) arba įgytų (infekcinės ligos, lytinių organų susirgimai, neuroendokrininiai sutrikimai, lėtiniai apsinuodijimai darbe ir kt.). Tokie veiksniai gali sukelti patologinius pokyčius lytinėse liaukose arba lytiniuose takuose, pvz., sėklidės gamina nepakankamai spermatozoidų arba jie gaminami nepakankamos kokybės, kiaušidėse netaisyklingai arba nepakankamai formuojasi kiaušialąstės, kiaušintakio uždegimas trukdo apvaisintai kiaušialąstei patekti gimdon, erekcijos nebuvimas neleidžia atlikti sueities ir pan.

Tarptautinė informacijos apie nevaisingumą sklaidos taryba pažymi du nevaisingumo kriterijus:

  • pora nepastoja per vienerių metų laikotarpį, kuomet jie praktikavo sueitį be jokios kontracepcijos; jeigu moteris vyresnė nei 35 m., šis laikotarpis sutrumpinamas iki 6 mėnesių;
  • moteris nepajėgia išnešioti kūdikio iki gimdymo termino.

Diagnozuojant nevaisingumą pagal pirmąjį kriterijų, reikia atsižvelgti į tai, kokiu dažniu pora praktikuoja seksą su vaginaline sueitimi (varpa makštyje). Kai kurie moksliniai tyrimai nurodo, kad 1 metų laikotarpis (arba net 6 mėnesių) kaip kriterijus taikytinas poroms, praktikuojančioms reguliarųjį seksą (sueities dažnumas bent 2 kartai per savaitę), tuo tarpu rečiau besimylinčioms poroms nevaisingumui diagnozuoti reikia duoti daugiau laiko.

Kartais nevaisingumą gali sąlygoti psichologinės priežastys, pvz., lytinio potraukio sumažėjimas, su tuo susijęs retesnis seksas (ir galimybė pastoti), erekcijos problemos dėl jaudinimosi, pernelyg ankstyva ejakuliacija (dar iki sueities, taip sėklai nesuteikiant galimybės patekti į moters lytinius takus) ir kt.

Pirminis nevaisingumas vadinamas toks, kuomet moteris negali pastoti. Apie 33 proc. atvejų taip yra dėl moters, 33 proc. – dėl vyro, 15 proc. dėl abiejų partnerių, 19 proc. – dėl nenustatytų priežasčių. Antrinis nevaisingumas – toks, kai moteris sugeba pastoti, tačiau nepajėgia išnešioti kūdikio.

Vienas pagrindinių būdų nevaisingoms poroms susilaukti vaikų yra dirbtinis apvaisinimas.