Felacija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
 Broom icon.svg  Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus – per daug pamokymų ką reikia ir ko nereikia daryti
Jei galite, sutvarkykite; apie sutvarkymą galite pranešti specialiame
Vikipedijos projekte.
 NoFonti.svg  Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta šaltinių ar nuorodų į juos.
Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į šaltinius.
Romėnų sienos paveikslas, vaizduojantis felaciją,
IV a. pr. m. e.

Felacija (lot. fellare – „čiulpti“; sinonimai - minetas, irumacija, penilinkcija) – vyro varpos stimuliavimas burna lytinių santykių metu. Tai yra viena iš oralinio sekso formų: varpos galvutė erekcijos būsenoje yra apžiojama ir čiulpiama, o likusi varpos dalis yra glostoma rankomis ar glamonėjama. Pati varpa ir sėklidės bei kapšelis taip pat gali būti laižomi. Čiulpimas naudojamas siekiant labiau sujaudrinti varpą ir jos galvutę, felacija taip pat sustiprina erekciją, todėl šis būdas dažniausiai naudojamas meilės žaismo metu, tačiau kartais felacija taikoma ir mylintis nutrauktosios sueities būdu - tuomet vyrui ištraukus varpą, moteris iš karto ją apžioja ir kartu praryja sėklą.

Felacija suteikia vyrui didžiulį malonumą, tačiau neretai tai ypač jaudina ir pačią moterį, kadangi ji užuodžia vyro lytinių organų kvapą bei jaučia didelę vyro priklausomybę nuo jos veiksmų, todėl tai yra dažnai praktikuojama meilės žaismo metu. Toks stimuliavimas gali sukelti orgazmą ir ejakuliaciją (kai kuriems vyrams orgazmas felacijos metu yra stipresnis nei sueities).

Dar iki orgazmo, esant dideliam varpos sujaudinimui dažnai atsiranda truputis skaidraus skysčio, kurį gamina Kuperio liaukos. Šis skystis nėra sėkla, tačiau jame gali būti spermatozoidų. Kaip ir sėkla, jis yra visiškai nekenksmingas, t. y. moteris jį gali nuryti.

Technika[taisyti | redaguoti kodą]

Felacija gali būti atliekama įvairiais būdais. Dažniausiai vyras guli ant nugaros, o moteris yra atsiklaupusi šalia arba tarp jo kojų. Neretai iš pradžių varpa yra stimuliuojama rankomis, po to apžiojama varpos galvutė, kuri švelniai glamonėjama lūpomis ir liežuviu. Palenkdama ir atitiesdama galvą moteris atlieka panašius judesius varpos atžvilgiu kaip ir sueities metu. Malonumą gali padidinti tai, jei varpa yra suspaudžiama delnu prie varpos šaknies ir yra masažuojama tokiu pačiu ritmu kaip ir lūpomis.

Kai kurios moterys patiria didžiulį malonumą jausdamos burnoje ar prarydamos sėklą, tačiau kai kurioms tai atrodo šlykštu ir nepriimtina ir tuomet vyras ejakuliuoja kitur, dažniausiai - ant moters kūno.

Felacija taip pat gali būti atliekama vyrui stovint arba sėdint, tačiau jos atlikimo principai yra iš esmės tie patys.

Felacija Kamasutroje[taisyti | redaguoti kodą]

Kamasutroje aprašyti felacijos būdai:

  • paprastasis - moteris paima varpą į savo ranką, prasižioja lūpomis sudarydama apskritimą, ir apžioja varpos galvutę. Paskui ji judina galvą sukamaisiais judesiais;
  • vidinis čiulpimas - moteris apžioja visą varpą, tvirtai ją apima lūpomis ir po truputį kyla link varpos galvutės;
  • šonų kandžiojimas - moteris lūpomis apima varpos šoną ir jį čiulpia; ji gali varpą liesti ir dantimis, tačiau atsargiai, kad nepažeistų varpos odelės;
  • bučinys - moteris apžioja visą varpą ir laisvai ją čiulpia;
  • laižymas - bučinio metu, moteris liežuviu prisiliečia prie varpos ir ją laižo, kartas nuo karto pakildama iki varpos galvutės;
  • mango čiulpimas - aistros apimta, moteris paima varpą ir smarkiai ją apžioja, ir švelniai spausdama ją energingai ją čiulpia, tarsi čiulptų sultingą mango vaisių;
  • ryjimas - kai tik moteris pajunta, kad vyro orgazmas yra neišvengiamas, ji apžioja visą varpą, stipriai čiulpia ir vyrui ejakuliavus, praryja sėklą. Kadangi po ejakuliacijos varpos galvutė yra itin jautri, geriau jos neglamonėti.

Istorija ir kultūra[taisyti | redaguoti kodą]

Felacijos vaizdavimas senovės Egipte: Oziris ir Izidė

Žinių apie tai, kad felacija buvo praktikuojama, randama iš įvairių kraštų ir laikų. Seniausias felaciją atliekančios poros atvaizdas buvo rastas Egipte ant sarkofago, kuris datuojamas maždaug 2000 m. pr. m. e. Felacija buvo vaizduojama taip pat romėnų freskose. Viduramžiais felacija buvo laikoma ydingu, nedoru elgesiu, ypač kalbant apie moteris. XX amžiuje, ypač 2-ojoje pusėje, tolerancija felacijai žymiai padidėjo, todėl dabar Vakarų pasaulyje felacija, kaip ir kitos oralinio sekso formos (pvz., kunilingas, poza 69), yra priimtina daugeliui porų, nors kai kurie žmonės tai vis dar vertina kaip moters pažeminimą ir amoralų veiksmą.


Commons-logo.svg Vikiteka: Felacija – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka