Lytinis potraukis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Lytinis potraukis – fizinis (tarp žmonių – ir psichologinis) potraukis kitam tos pačios rūšies individui. Tai vienas iš gyvybiškai svarbiausių rūšies išlikimo veiksnių skirtalyčių gyvūnų pasaulyje. Žmogaus savybių visuma, sukelianti didesnį lytinį potraukį, vadinama lytiniu patrauklumu.

Įprastas lytinio potraukio patenkinimo būdas – seksas, sueitis. Lytinio potraukio intensyvumas lemia ir lytinį aktyvumą, sekso poreikį. Pakankamai išreikštas lytinis potraukis lemia optimalias sueities sąlygas – makšties sudrėkimą ir erekciją.

Pradeda formuotis lytinės brandos metu (nesant lytinio partnerio noras numalšinamas masturbuojantis), šiek tiek ima silpti po menopauzės ir senatvėje. Nors moters lytinis potraukis kiek sustiprėja ciklo viduryje (apie ovuliaciją) ir prieš pat mėnesines, tačiau jam daug įtakos turi dvasiniai ir emociniai veiksniai, susiję su vyru (pvz., nesant patikimiems santykiams su vyru, moters lytinį potraukį slopina nėštumo baimė).

Padidėjęs vyro lytinis potraukis vadinamas edeomanija, o moters – nimfomanija. Z. Froido teorijoje lytinis potraukis beveik sutampa su libido sąvoka.

Skatinantys veiksniai[taisyti | redaguoti kodą]

Lytinį potraukį visų pirma stipriai skatina lytiniai dirgikliai, ypač matomos ar pabrėžtos intymios vietos. Jo formavimuisi taip pat turi įtakos biocheminiai veiksniai: lytinio potraukio padidėjimą lemia ir hormonai estrogenai bei androgenai (kaip endogeninis veiksnys) ir feromonai (kaip egzogeninis). Potraukio stimuliatoriai vadinami afrodiziakais, tačiau daugelio jų cheminis poveikis yra abejotinas.

Patrauklumo veiksniai[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindiniai veiksniai, sąlygojantys lytinį patrauklumą: