Pereiti prie turinio

Flirtas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Seksologija

Flirtas – lytinės elgsenos dalis kurios tikslas yra pritraukti patinkančio, patrauklaus asmens dėmesį.[1] Patinkantis partneris iš kitų išskiriamas rodant tam tikrus ženklus – dažną, viliojantį žvilgsnį, padidintą dėmesį žodžiams ar elgesiui, žodžiais išsakomas susižavėjimas jo išvaizda ar dvasinėmis savybėmis. Vėliau, po pirmųjų pažinties minučių arba kito susitikimo metu gali atsirasti švelnūs, tarsi netyčiniai prisilietimai. Bendraujant flirto metu bandoma partnerį skatinti atvirai išsipasakoti, kartu kreipiant pokalbį taip, kad patinkantis asmuo pats pasakotų savo gerąsias savybes. Flirtuojantis asmuo taip pat nevengia save parodyti iš teigiamos pusės, pvz., savo supratingumą, užjautimą, žinias ar išvaizdą, tačiau neretai palieka tam tikrą paslaptingumo elementą. Moterys flirtuodamos mėgsta sukelti vyro gailestį pasakodamos apie savo silpnumą, bejėgiškumą, atramos ir užuovėjos poreikį; ištekėjusi moteris gali pabrėžti, koks grubus jos vyras ar sekinantys neklaužados vaikai.

Flirtui yra būdingas tam tikras santykių neapibrėžtumas: partneriui aiškiai rodoma, kad jis patinka ir jo iniciatyva bus sutikta palankiai, tačiau vengiama nedviprasmiškai nurodyti, kad santykiai išsivystys iki sekso.

Flirtas padeda atkreipti žmonėms vienas kito dėmesį, užmegzti pažintį ir gilesnius santykius. Jis labiausiai būdingas pradinėse pažinties stadijose.

Flirtavimas (1904), Eugene de Blaas

Pagrindinės flirtą lydinčios aplinkybės:

  • ilgesnis nei įprasta akių kontaktas (atviras arba paslaptingas),
  • savo plaukų pataisymas siekiant pabrėžti jų grožį ir judesių eleganciją,
  • tarsi netyčiniai prisilietimai prie partnerio,
  • dažna šypsena,
  • pritarimas partneriui linksint galva,
  • pamirksėjimas,
  • koketiškas erzinimas.
  1. Kozin, Alexander (2016 m. birželio mėn.). „Flirtation: Deconstructed“. Sexuality & Culture. 20 (2): 358–372. doi:10.1007/s12119-015-9328-8. ISSN 1095-5143.