TT-33
Kitos reikšmės – TT (reikšmės).
| ТТ | |
|---|---|
| |
| Tipas | savitaisis pistoletas |
| Variantai | TT-30,
Tipas 51/54 (Kinija) M57 (Jugoslavija) Tipas 68 (KLDR) Tokagypt (Egiptas) Carpaţi (Rumunija) |
| Konstruktorius | Fiodoras Tokarevas |
| Šalis | TSRS |
| Sukurtas | 1930 |
| Gamintas | |
| Naudotas | 1930-1954 |
| Naudotojai | |
| Kalibras, mm | 7,62 |
| Šovinys, mm | 7,62×25 mm TT |
| Šaudymo sparta, n/min. | |
| Svoris, kg | 840 |
| Ilgis, mm | 196 |
| Vamzdžio ilgis, mm | 116 |
| Pradinis greitis, m/s | 420 |
| Taikymo tolis, m | 50 |
| Maks. šūvio nuotolis, m | |
| Mechanizmas | |
| Dėtuvė | 8 šov. |
TT, kitaip TT-33 – tarybinis savitaisis 7,62 mm kalibro pistoletas, sukonstruotas F. Tokarevo, plačiai naudotas TSRS nuo 1933 m., o vėliau – TSRS sąjungininkų pagal Varšuvos sutarties organizaciją.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
XX a. 3-ią dešimtmetį Raudonoji Armija ieškojo savitaisio pistoleto modelio, kuris galėtų pakeisti pasenusį 1895 m. pavyzdžio Nagano revolverį ir naudotus įvairius užsieninius pistoletus. Vienas žinomiausių ir vertinamų pistoletų buvo ilgavamzdis Mauzeris C96, naudojęs galingą 7,63 mm šovinį. Buvo nutarta, kad naujasis pistoletas turi naudoti Mauzerio šovinius.
Buvo išbandyti keleto konstruktorių pistoletai, kol galų gale buvo pasirinktas konstruktoriaus Fiodoro Tokarevo modelis. 1930–1932 m. buvo pagaminti keli tūkstančiai šių pistoletų, ir lauko bandymai atskleidė nemažai trūkumų. F. Tokarevas juos ištaisė, ir 1934 m. pradžioje TT buvo priimtas į ginkluotę kaip TT-33. Iki 1941 m. birželio 22 d. (Vokietijos-TSRS karo pradžia) buvo pagaminta apie 600 000 TT pistoletų. Karo metais jų gamyba irgi nemažėjo.
1946 m. pistoletas TT buvo šiek tiek modernizuotas, kas sumažino jo gamybos kainą. TSRS TT gamyba buvo sustabdyta 1952 m. kai į ginkluotę buvo priimtas 9 mm Makarovo pistoletas PM. Tarybinėje Armijoje šiuos pistoletus naudojo iki 7-ojo dešimtmečio, o milicijoje – iki 8-ojo dešimtmečio.
TT pistoletus pagal licencijas gamino Kinijoje, KLDR, Vengrijoje, Lenkijoje, Rumunijoje, Jugoslavijoje. Daugelis jų naudojo 7,62 mm šovinius, nors kai kuriose šalyse gamino ir komercinius variantus su 9×19 mm Parabellum šoviniais.
TT iki šiol tebėra kai kurių šalių ginkluotėje. Rusijoje TT irgi tebėra populiarus. Jis laikomas kilerių ginklu, kadangi galingas TT šovinys pramuša žemesnių klasių neperšaunamas liemenes.
Konstrukcija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
TT naudoja vamzdžio trumpos eigos atatranką. Nuleistuko mechanizmas neturi rankinio saugiklio. Taikiklis gamykloje prišaudytas 25 m nuotoliui.
Plieninė dėtuvė talpina 8 šovinius. Rankenos šoneliai yra plastikiniai, o karo metais gamintų TT – mediniai.
Trūkumai ir privalumai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Privalumai:
- TT konstrukcija paprasta, todėl jo gamybos kaina nedidelė, o priežiūra – nesudėtinga.
- Iš TT iššauta kulka turi didelę pramušamąją gebą dėl didelės kinetinės energijos (kiek mažiau 500 J).
- Šūvio trajektorija lėkšta, kas užtikrina gana didelį taiklumą.
- Pistoletas plokščias, dėl ko jį patogu nešiotis, taip pat ir slapta.
Trūkumai:
- Neturi tikro saugiklio. Dėl to yra nutikę daug nelaimingų atsitikimų, kai nuo sutrenkimo užtaisytas TT su šoviniu lizde iššaudavo ir sužeisdavo ar nušaudavo ginklo savininką ar greta esantį žmogų.
- Nepatikima dėtuvės fiksacija, dėl ko kovinėje situacijoje pasitaikydavo, kad iškrisdavo dėtuvė su šoviniais.
- Prastos ergonominės savybės – mažas rankenos polinkio kampas, rankenos šoneliai stori ir grubūs.
- Kai kas teigia, kad didelė pramušamoji TT pistoleto geba neduoda gero stabdomojo veikimo – peršautas priešininkas neišsyk praranda gebą priešintis.
- Didelė pramušamoji geba gali trukdyti naudoti TT policinėse operacijose – kulka, pramušusi taikinį, gali sužeisti ir/ar nukauti kitą asmenį, negu numatyta.
Dėl išvardytų trūkumų laikoma, kad TT neatitinka šiuolaikinio kovinio, policinio ir savigynos pistoleto reikalavimų.
