TT-33
Kitos reikšmės – TT (reikšmės).
| ТТ | |
|---|---|
| |
| Tipas | Savitaisis pistoletas |
| Variantai | TT-30 (TSRS Tipas 51/54 (Kinija) |
| Konstruktorius | Fiodoras Tokarevas[1] |
| Sukurtas | 1930 |
| Naudotas | 1930-1954 |
| Šovinys, mm | 7,62×25 mm TT[2] |
| Svoris, kg | 840 |
| Ilgis, mm | 196 |
| Vamzdžio ilgis, mm | 116 |
| Pradinis greitis, m/s | 420 |
| Taikymo tolis, m | 50 |
| Dėtuvė | 8 šov. |
TT (TT-33, nuo rus. Тульский Токарев 1933 года) – populiarus tarybinis pistoletas. Naudotas ir Varšuvos sutarties organizacijos šalyse.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
XX a. 3-ią dešimtmetį Raudonoji armija ieškojo savitaisio pistoleto modelio, kuris pakeistų pasenusį Nagano revolverį ir užsieninius pistoletus. Vienas žinomiausių ir vertinamų pistoletų buvo ilgavamzdis Mauzeris C96, naudojęs galingą 7,63 mm šovinį. Nutarta, kad naujasis pistoletas turi naudoti Mauzerio šovinius.[3] r Išbandyti keleto konstruktorių pistoletai, pasirinktas konstruktoriaus Fiodoro Tokarevo modelis. 1930–1932 m. pagaminti keli tūkstančiai šių pistoletų, lauko bandymai atskleidė nemažai trūkumų. Konstruktorius juos ištaisė ir 1934 m. pradžioje pistoletas priimtas į ginkluotę kaip TT-33. Iki 1941 m. birželio 22 d. (Vokietijos-TSRS karo pradžia) buvo pagaminta apie 600 tūkst. pistoletų.[4] Karo metais jų gamyba nemažėjo.
1946 m. pistoletas truputį atnaujintas, atpiginta jo gamyba. 1952 m. ji sustabdyta, kai į ginkluotę buvo priimtas 9 mm Makarovo pistoletas PM. Sovietų armijoje naudoti iki 7-ojo dešimtmečio, o milicijoje – iki 8-ojo dešimtmečio.
Pistoletai pagal licencijas gaminti Kinijoje, KLDR, Vengrijoje, Lenkijoje, Rumunijoje, Jugoslavijoje. Daugelis jų naudojo 7,62 mm šovinius, nors gaminti ir komerciniai variantai su 9×19mm šoviniais.
Rusijoje paplitęs iki šiol, tebėra kai kurių šalių ginkluotėje.
Laikomas kilerių ginklu, mat nebrangus (negaila išmesti), o galingas šovinys pramuša žemesnių klasių šarvines liemenes.[5]
Sandara[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Naudojama vamzdžio trumpos eigos atatranka. Nuleistuko mechanizmas neturi saugiklio. Taikiklis gamykloje prišaudytas 25 m nuotoliui.
Plieninė dėtuvė talpina 8 šovinius. Rankenos šoneliai yra plastikiniai, o karo metais gamintų TT – mediniai.
Savybės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Privalumai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Paprasta sandara: nedidelė gamybos kaina, nesudėtinga priežiūra.
- Iššauta kulka turi didelę pramušamąją gebą dėl didelės kinetinės energijos (kiek mažiau 500 J).
- Šūvio trajektorija lėkšta, kas užtikrina gana didelį taiklumą.
- Pistoletas plokščias, dėl ko jį patogu nešiotis, taip pat ir slapta.
Trūkumai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Neturi saugiklio. Dėl to yra nutikę daug nelaimingų atsitikimų, kai nuo sutrenkimo užtaisytas TT su šoviniu lizde iššaudavo ir sužeisdavo/nušaudavo ginklo savininką ar greta esantį žmogų.
- Nepatikima dėtuvės fiksacija, dėl ko kovinėje situacijoje pasitaikydavo, kad iškrisdavo dėtuvė su šoviniais.
- Prasta ergonomika – mažas rankenos polinkio kampas, rankenos šonai stori ir grubūs.
- Didelė pramušamoji galia neduoda gero stabdomojo veikimo – peršautas priešininkas neišsyk praranda gebą priešintis. Be to, pramušusi taikinį kulka, gali sužeisti ar nukauti kitą žmogų.
Dėl išvardytų trūkumų laikoma, kad jis neatitinka šiuolaikinių pistoletų reikalavimų.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
