Sofija Horvataitė-Tiškevičienė
| Sofija Horvataitė-Tiškevičienė | |
|---|---|
| |
| |
| Horwat | |
| Gimė | 1837 m. |
| Mirė | 1919 m. lapkričio 24 d. (~82 metai) Palanga |
| Palaidotas (-a) | Kretingos Tiškevičių koplyčia-mauzoliejus |
| Tėvas | Aleksandras Horvatas |
| Motina | Klotilda Volodkavičiūtė |
| Sutuoktinis (-ė) | Juozapas Tiškevičius |
| Vaikai | Sofija Tiškevičiūtė Juozapas Tiškevičius (vyresnysis) Aleksandras Tiškevičius Vladislovas Tiškevičius Antanas Tiškevičius Juozapas Tiškevičius Feliksas Tiškevičius Marija Tiškevičiūtė Sofija Tiškevičiūtė-Dembinska Elena Klotilda Tiškevičiūtė-Ostrovska Jonas Motiejus Tiškevičius Kazimieras Tiškevičius |
| Veikla | Lietuvos bajorė, Horvato herbo (Pobogo herbo atmainos) didikė, grafienė. |
Sofija Horvataitė-Tiškevičienė (lenk. Zofia z Horwattów Tyszkiewicz; 1837 m. – 1919 m. lapkričio 24 d. Palangoje, Palangos vls.., Kretingos aps.) – Lietuvos bajorė, Horvato herbo (Pobogo herbo atmainos) didikė, grafienė, filantropė.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kilusi iš vengrų kilmės LDK didikų Horvatų giminės. Tėvas Aleksandras Horvatas. Motina Klotilda Volodkavičiūtė. Brolis Aleksandras Horvatas, seserys Felicija Sofija Grabovska (g. ~ 1830 m.) ir Jadvyga Kienevičienė (1836–1916 m.).
Užaugo Rečicos vėliavininko, ilgamečio Kijevo gubernijos bajorų maršalkos Aleksandro Horvato šeimos rezidencijoje Barbarovo dvare prie Pripetės upės Minsko gubernijoje, mokytis su seserimis ir motina buvo išvykusi į Vakarų Europą.
Šeima[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1860 m. birželio 29 d. Barbarove ištekėjo už Rusijos imperijos kariuomenės karininko, grafo, Vilniaus generalgubernatoriaus adjutanto Juozapo Tiškevičiaus.[1] Gyveno Vilniuje, šeimos užmiesčio rezidencijoje Lentvario dvare, nuo 1875 m. – naujoje šeimos rezidencijoje Kretingos dvare. Rūpinosi šeimai priklausančių dvarų administravimu ir ūkine veikla. Pagimdė 12 vaikų, iš kurių užaugo aštuoni: 5 sūnūs ir 3 dukros. Taip pat įsivaikino ir užaugino trys nesantuokinius vyro vaikus – sūnų ir dvi dukras.[2]
Sofijos vaikai:
- Sofija Tiškevičiūtė (1862–1862 m.)
- Juozapas Tiškevičius (1863–1867 m.)
- Aleksandras Tiškevičius (1864–1945 m.)
- Vladislovas Tiškevičius (1865–1936 m.)
- Antanas Tiškevičius (1866–1920 m.)
- Juozapas Tiškevičius (1868–1917 m.)
- Feliksas Tiškevičius (1869–1933 m.)
- Marija Tiškevičiūtė (1871–1943 m.)
- Sofija Tiškevičiūtė-Dembinska (1874–1958 m.)
- Elena Klotilda Tiškevičiūtė-Ostrovska (1876–1953 m.)
- Jonas Motiejus Tiškevičius (1877–1877 m.)
- Kazimieras Tiškevičius (apie 1878–1878 m.)
Dvarai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Sofija Tiškevičienė valdė Dimitravo, Darbėnų ir Grūšlaukės dvarus. Vilniuje jai priklausė rūmai Trakų g. 10.[3]
Kretingos dvaro ligoninėje įkūrė ir išlaikė našlaičių, senelių ir invalidų prieglaudą.
Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Joanna Sokołowska-Gwizdka. Rody polskie. Tyszkiewiczowie. Landwarów. – Gazeta gazeta: Dziennik polonii w Kanadzie. – Apr. 13, 2005
- Julius Kanarskas. Kretingos dvaro savininkai. – Klaipėda: Druka, 2009
- Julius Kanarskas. Kretinga: praeities skraistę praskleidus. – Klaipėda: Druka, 2009
- Julius Kanarskas. Grafai Tiškevičiai. – Kretingos muziejus grafų Tiškevičių dvare. – Klaipėda: Druka, 2010
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Juozapas Tiškevičius II. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, XI t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1983. T.XI: Šternbergo-Vaisius, 325 psl.
- ↑ Helena Klotylda z Tyszkiewiczów Ostrowska. Połąga i Kretynga za życie mojego ojca. – Kretingos muziejaus mokslinis archyvas. – F. 16, b. 127
- ↑ Sofijos ir Juozapo Tiškevičių rūmai, Vilniaus m. sav., Vilniaus m., Trakų g. 10. – Kultūros vertybių registras