Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia
Kitos reikšmės – Švč. Mergelės Marijos bažnyčia.
55°55′04″š. pl. 21°03′57″r. ilg. / 55.9178°š. pl. 21.0658°r. ilg.
Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia  | |
|---|---|
 | |
| Bažnyčia 2005 m. | |
| Arkivyskupija | Kauno |
| Vyskupija | Telšių |
| Dekanatas | Palangos |
| Savivaldybė | Palangos miesto savivaldybė |
| Gyvenvietė | Palanga |
| Adresas | Vytauto g. 51 |
| Statybinė medžiaga | plytų mūras |
| Pastatyta | 1907 m. |
| Stilius | neogotika |
| Klebonas | Kęstutis Balčiūnas (2025) |
 | |
Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia – bažnyčia, stovinti Palangoje, miesto centre prie Rąžės upelio. Kultūros paveldo objektas Nr. 1294.[1]
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1540 m. karalienė Bona Sforca įsakė seniūnijos valstiečiams visokeriopai remti Palangos bažnyčią. 1579 m. minimas Palangos klebonas. 1590 m. bažnyčiai dovanotas Paliepgirių kaimas (patvirtinta 1597 m.). Iki 1597 m. pastatyta bažnyčia (jėzuitų pastangomis,[2] vietoje protestantų atimtos), 1613 m. įkurta parapija, 1640 m. – altarija.
1767 m. pastatyta nauja medinė bažnyčia. 1804–1862 m. veikė parapinė mokykla. 1871 m. į Palangą grįžo kunigas Vladislovas Duseika, 1863 m. už ryšius su sukilėliais buvo ištremtas (mirė 1890 m. Palangoje).
1898–1907 m. pastatyta dabartinė mūrinė bažnyčia (Karlo Eduardo Strandmano projektas). Trečdalį statybos išlaidų sumokėjo grafas Tiškevičius (30 000 aukso rublių),[3] kitas – parapijiečiai, vadovaujami klebono Juozapo Šniukštos.
Ilgametis Palangos klebonas Jonas Ilskis (1907–1985) po Antrojo pasaulinio karo suimtas ir ištremtas, į Lietuvą grįžo 1956 m.
2018 m. lankymui atvertas bažnyčios bokštas – 21 m aukštyje įrengta apžvalgos aikštelė.[4]
Architektūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Bažnyčia neogotikinė, kryžminio plano, vienabokštė. Šventoriaus tvora akmenų ir plytų mūro. Šventoriuje palaidotas Palangos klebonas monsinjoras Bronius Barauskas (1908–1985), vyskupijos tribunolo narys, Palangos klebonas ir dekanas Juozapas Miklovas (1919–1991), visuomenės veikėjas, kunigas Kazimieras Prapuolenis (1858–1933).
Galerija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Vidus, žvelgiant į centrinį altorių
Vidus, žvelgiant į vargonus
Vargonai. Už jų – laiptai į bokšto apžvalgos aikštelę
Literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Palanga. Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia: bažnyčios istorijos, architektūros, meno kūrinių, archyvo tyrimai (sud. Danutė Mukienė). – Vilnius: Regionų kultūrinių iniciatyvų centras, 2007. – 184 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-9730-5-8
- Palanga: Palangos Švenčiausiosios Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia šimtmečio išvakarėse: fotoalbumas (sud. Adas Sendrauskas). – Klaipėda: Druka, 2007. – 72 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-735-17-5
- Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios didžiojo altoriaus paveikslas „Švč. Mergelė Marija su vaikeliu“: tyrimai, restauravimas (sud. Regimanta Stankevičienė). – Vilnius: Lietuvos dailės muziejus, 2008. – 40 p. – ISBN 978-9986-669-79-1
- Kazys Misius, Romualdas Šinkūnas. „Lietuvos katalikų bažnyčios“ (žinynas). – Vilnius, „Pradai“, 1993. ISBN 9986-405-05-X // psl. 377–378
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ „Objekto Nr. 1294 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
- ↑ Leonas Kiauleikis. „Palanga“. – Vilnius, Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1957. // psl. 36.
- ↑ Leonas Kiauleikis. „Palanga“. – Vilnius, Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1957. // psl. 91.
- ↑ Palangoje atidarytas bažnyčios apžvalgos bokštas su apžvalgos aikštele 15min.lt, 2018-04-01
