Édouard André

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Édouard André
Gimė 1840 m. birželio 14 d.
Buržas, Prancūzija
Mirė 1911 m. spalio 25 d. (71 metai)
La Krua, Prancūzija
Palaidotas (-a) Monmartro kapinės
Vaikai Renė Žiulis Eduaras Andrė
Veikla Prancūzijos kraštovaizdžio architektūros katedros profesorius, kraštovaizdžio architektas, sodininkas

Eduardas Fransua Andrė (Édouard François André, 1840 m. liepos 17 d. Burže – 1911 m. spalio 25 d. La Krua) – prancūzų dendrologas, Prancūzijos kraštovaizdžio architektūros katedros profesorius, kraštovaizdžio architektas, sodininkas.[1][2] Aktyviai dirbo ir Lietuvos dvaruose.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Eduardas Fransua Andrė gimė 1840 m. liepos 17 d. Burže, Prancūzijoje, miesto sodininko šeimoje. Mokėsi Anžė. Nuo 1859 m. stažavosi Paryžiaus nacionaliniame gamtos istorijos muziejuje. Nuo 1860 m. pradėjo dirbti Paryžiaus Želdynų skyriaus vyriausiuoju sodininku. Dalyvavo, tvarkant Buttes‑Chaumont’o ir kt. parkus. Dėstė Versalio nacionalinės sodininkystės mokykloje. 1866 m. Liverpulyje Seftono parko konkurse laimėjo I vietą. 1875–1876 m. tyrinėjo Kolumbijos, Ekvadoro, Venesuelos augmeniją. Iš ten parsivežė 3600 augalų rūšių kolekciją. 1892 m. Eduardas Fransua Andrė paskirtas Versalio nacionalinės sodininkystės mokyklos Kraštovaizdžio architektūros katedros (pirmoji Prancūzijoje) profesoriumi.[1][3][2][4]

Per savo gyvenimą E. Andrė suprojektavo apie 100 privačių ir visuomeninių parkų visame pasaulyje, daugiausia Europoje. Žinomiausi iš jo sukurtų yra Seftono parkas Liverpulyje, Anglijoje, buvusios Liuksemburgo citadelės sodai, taip pat daugelis želdynų Paryžiaus viešosiose erdvėse.[2][5]

Veikla Lietuvoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Eduardą Fransua Andrė į Lietuvą pakvietė atvykti grafai Tiškevičiai. Čia jis XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje suprojektavo peizažinio stiliaus parkus buvusiuose Tiškevičių dvaruose (Lentvario dvaras, Trakų Vokės dvaras, Užutrakio dvaras ir Palangos dvaras). Juose harmoningai sukomponuoti E. Andrė būdingi kraštovaizdžio elementai: dirbtinės grotos ir uolos, sudarančios kalnų įspūdį, išradingai priderinti natūralūs vandens telkiniai, padailinti dirbtiniais elementais, vandens kaskadomis ir kriokliais, tvenkiniai.[1][2]

Atminimo įamžinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo 1994 m. Prancūzijoje veikia Eduardo Fransua Andrė asociacija, sauganti jo kūrybinį palikimą. Ši asociacija palaiko ryšius su Palangos botanikos parku. Palangos botanikos parke prie centrinio įėjimo, dešinėje tako pusėje 2006 m. atidengta skulptūra E. F. Andrė atminti (skulptorė – Gražina Oškinytė-Eimanavičienė, architektas – Gintas Likša).[6]

Lietuvos televizija sukūrė dokumentinį filmą „Sveikas, ponas André“ (režisierius Vidmantas Bačiulis, operatorius V. Plytnikas, garso režisierius J. Mažeika).[2]

Vilniuje yra Eduardo Andrė vardo gatvė.[7]

Kūriniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Visuotinis traktatas apie parkų ir sodų kompoziciją (L’Art des Jardins. Traité général de la composition des Parcs et Jardins 1879 31983).
  • Bromelijinių šeimos augalai (Bromeliaceae Andreanae 1889).

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 1,2 Antanas Rimvydas Čaplinkas. Vilniaus atminimo knyga. Mieste įamžintos asmenybės. Vilnius: Charibdė, 2011. ISBN 978-9955-739-36-4.
  2. 2,0 2,1 2,2 2,3 2,4 Eduardo Fransua Andrė biografija, skelbiama interneto svetainėje „Palangos botanikos parkas". [1] Archyvuota kopija 2007-03-10 iš Wayback Machine projekto.
  3. Eduardo Fransua Andrė biografija Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje. [2]
  4. Vaiva Vaidilaitė. Eduardo Andrė šedevrai, 2017.[3]
  5. Eduardo Fransua Andrė biografija, skelbiama Vilniaus kataloge. [4]
  6. Paminklas Palangos botanikos parko įkūrėjui Eduardui Fransua Andrė, 2017.[5]
  7. Informacija skelbiama Vilniaus kataloge. [6]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]