Paprastasis karpis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Cyprinus carpio
Karpis (Cyprinus carpio)
Paprastasis karpis arba sazanas (Cyprinus carpio)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
(Wikispecies-logo.svg Animalia)
Tipas: Chordiniai
(Wikispecies-logo.svg Chordata)
Antklasis: Žuvys
(Wikispecies-logo.svg Pisces)
Klasė: Kaulinės žuvys
(Wikispecies-logo.svg Osteichthyes)
Būrys: Karpžuvės
(Wikispecies-logo.svg Cypriniformes)
Šeima: Karpinės
(Wikispecies-logo.svg Cyprinidae)
Gentis: Karpiai
(Wikispecies-logo.svg Cyprinus)
Rūšis: Paprastasis karpis
(Wikispecies-logo.svg Cyprinus carpio)
Binomas
Cyprinus carpio
Linnaeus, 1758

Paprastasis karpis, karpis, paprastasis sazanas (lot. Cyprinus carpio, angl. Common carp, vok. Karpfen) – karpžuvių žuvis, priklausanti karpinių (Cyprinidae) šeimai. Laukiniai karpiai vadinami sazanais.

Paprastasis karpis – invazinė rūšis[taisyti | redaguoti kodą]

Natūraliame paplitimo areale gyvenančios laukinės paprastojo karpio populiacijos dažnai traktuojamos kaip pažeidžiamos ir netoli išnykimo ribos, kaip pavyzdžiui natūrali Cyprinus carpio carpio porūšio Dunojaus upės populiacija. Bet įvairios išvestos jų naminės veislės už natūralaus arealo ribų, nuo seno augintos tvenkiniuose, paleistos ar ištrūkę į laisvę yra įrašytos pačių žalingiausių pasaulio invazinių gyvūnų ir augalų rūšių 100-tuke[1]. Lietuvos upėse ir ežeruose gyvenantys paprastastieji karpiai taip pat yra invazinė rūšis, ir kaip įprasta invazinėms, naujoms rūšims atsiradusioms joms svetimoje aplinkoje kurioje gerai prisitaiko – daro žalą vietinėms rūšims, šiuo atveju Lietuvos žuvų populiacijos gausumui, jų ir vandens augalų įvairovei bei vandens švarumui.

Paplitimas[taisyti | redaguoti kodą]

Savaime paplitę Juodosios, Azovo, Kaspijos, Aralo jūrų upių baseinuose, Balchašo ežere, Amūro upės baseine.

Gyvenama aplinka[taisyti | redaguoti kodą]

Suaugę karpiai laikosi šiltesniuose, giliuose, lėtai tekančiuose gėluose vandenyse, tai dažniausiai lygumų upėse, dideliuose, gausia vandens augalija apaugusiuose ežeruose.

Gyvenimo būdas[taisyti | redaguoti kodą]

Patelės pradeda neršti sulaukusios 3–4 metų. Neršia 18–20 °C temperatūros vandenyje, gegužės-birželio mėnesiais. Jeigu pavasaris vėluoja, jaunikliai pirmais metais nedaug užauga. Jaunikliai minta zooplanktonu, paaugę – bentosu, suaugę – vandens augalija, mėgsta raustis dugne ieškodamas vabzdžių, vėžiagyvių, įskaitant zooplanktono, smulkių vėžiagyvių, moliuskų, kirmėlių. Žiemą vandens telkiniui apsitraukus ledu, karpiai tampa apsnūdę, nevikrūs, aktyviai nesimaitina.

Paprastojo karpio (Cyprinus carpio)
žvynuotoji ir veidrodinė atmaina

Apibūdinimas[taisyti | redaguoti kodą]

Kūnas 1,0–1,5 m, svoris iki 20–50 kg. Kūnas storas, mėsingas. Nugara tamsi, šonai pilki, gelsvi, žalsvi arba melsvi. Turi 2 poras ūsų. Pagal žvynų išsidėstymą skirstomi į veidrodinius, žvynuotuosius ir plikuosius. Išgyvena iki 30 metų amžiaus, o maksimalus užregistruotas amžius – 38 metai. Patinai gyvena ilgiau už pateles.

Paprastojo karpio porūšiai[taisyti | redaguoti kodą]

Natūraliai gamtoje susiformavę 3 porūšiai:

Paprastojo karpio veislės[taisyti | redaguoti kodą]

Yra 7 veislės[2]:

Karpių auginimas Lietuvoje[taisyti | redaguoti kodą]

Ši svetimvandenė žuvis Lietuvos vandenyse įveista apie XVII a. Išvesta kelios dešimtys veislių, kurios skiriasi kūno forma, žvynų danga, spalva. Veisiami tvenkiniuose, žuvininkystės ūkiuose. Labai dažna verslinė žuvis. Tvenkiniuose šeriami gyvulinės ir augalinės kilmės pašarais[3].

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. issg.org / Cyprinus carpio (fish)
  2. onlinelibrary.wiley.com / Molecular phylogeny of three subspecies of common carp Cyprinus carpio, based on sequence analysis of cytochrome b and control region of mtDNA, Article first published online: 16 NOV 2004
  3. Paprastasis karpis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. 225 psl.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Commons-logo.svg

Vikiteka